Pirmą kartą šių žygių, kuriuos organizuoja ne tik Biržų kraštą garsinantis senovinės technikos klubas „Ekipažas“, istorijoje liko neįteiktas ne itin geidžiamas didžiausio nelaimėlio prizas, kuris jo autorių priverčia kruopščiau rengtis ateities žygiams.

„Nors 15 motociklų ir 57 automobilių bei sunkvežimių koloną viso maršruto metu Rokiškio keliais lydėjo evakuatorius, tačiau techninės pagalbos neprireikė nė vienam solidžios metų naštos slegiamam automobiliui ar motociklui, - džiaugėsi renginio organizatorius, „Ekipažo“ prezidentas Voldemaras Aišporas. – Tai rodo ne tik su kokia atida bei kruopštumu istorinės technikos mylėtojai rengiasi tokiems žygiams, bet ir nepriekaištingą jų technikos būklę“.

Iš tiesų nelengva patikėti, kad istorinės technikos pasą turinti 1967 metų gamybos „GAZ 21 Volga“ sava eiga leistųsi į tokį kelią, kokį įveikė ją iš Klaipėdos į Rokiškį atvairavę sąskrydžio svečiai, „Senų kibirų“ klubo nariai Jonas Vyšniauskas su Viliumi Svobonu, vėliau laimėję ir stilingiausio ekipažo nominaciją.

Tačiau šį automobilį įspūdingoje kolonoje galima laikyti ne daugiau vidutinio amžiaus.

Istorija verta knygos

Seniausią motociklą už tai pelnęs specialų prizą į sąskrydį atvairavo vilnietis Valentinas Karalius, lygiai 21-eriais jaunesnis už jo išpuoselėtą 1939 gamybos DKW NZ 350. O jo motociklo istorija verta atskiros knygos. Beje, Valentinas kartu su šiuo trofėjumi gavo ir antspaudais bei autentiškais įrašais sutvirtintą, todėl itin vertingą motociklo pasą.

Nors motociklas Lietuvą pasiekė dar prieš karą, tačiau oficialiai jis įregistruotas tik 1945 m lapkritį. Kodėl – įspėti nesunku. Artinantis grėsmingai fronto ugniai didžiausius savo turtus nuo rekvizavimo daugelis slėpė net po žeme. Ne išimtis – ir motociklai.

Pirmasis jo savininkas – vilnietis iš tuometinės Tarybų gatvės po dešimtmečio DKW NZ 350 pardavė trakiškiui, o vėliau šis atsidūrė Ignalinos rajone, Daugėliškyje. Iš ten senolis atkeliavo į V. Karaliaus garažą. Restauracija ir stingamų detalių paieškos užsitęsė net trejus metus. Kuro baką Valentinas aptiko Lenkijoje, kitos detalės irgi nesimėtė po ranka.

Tačiau dabar DKW NZ 350 žvilga, tarsi jo visiškai nebūtų užkliudžiusi 78 metų našta.

Ne mažiau įdomi ir seniausio, 80-čio automobilio – 1937 m. gamybos „Mercedes-Benz MB230 (W143) istorija, kurį sąskrydyje demonstravo pasvalietis, „Retrobrolių“ klubo narys Sigitas Zajarskas.

Šis automobilis buvo gaminamas labai trumpai, tik 1937-1941 metais Štutgarte (Vokietija), o iš viso jų buvo išleista 20 336 vienetai.

Taigi, S. Zajarsko „Mercedes-Benz MB230 (W143) – vienas iš pirmųjų ir gana retas. Sigitas jį surado Rygoje, kur buvęs savininkas automobilį, kaip spėjama, aptiko Kuršo katile, kur tokių keturračių po fronto buvo palikta ganėtinai daug.

Su šiuo automobiliu latvis važinėjosi tol, kol jis sugedo. Tada uždarė garaže ir užmiršo.

„Prie pat garažo durų buvo užaugęs storokas medis, kurį teko nupjauti, norint išstumti trofėjų į lauką“, – prisimena prizą už šią tviskančią kaip nauja senieną gavęs S. Zajarskas.

Pasvalietį taip įkvėpė šio modelio automobiliai, kad ištisus dvejus metus restauruodamas pirmąjį istorinės technikos mylėtojas įsigijo dar vieną tokį pat.

Istorinė technika tikrąją vertę įgyja tik važiuodama, burzgiant varikliui. Bene labiausiai pasisekė kriauniečiams, obeliečiams ir rokiškiečiams, turėjusiems progą stebėti sąskrydžio dalyvius darnioje kolonoje, o vėliau ir įdėmiau apžvelgti eksponatus, išrikiuotus aikštėse.

Minios smalsuolių

„Tiek žmonių, kiek jų šiandien suplūdo į centrinę Rokiškio Nepriklausomybės aikštę, sutraukia nebent garsieji Mato, arba kaip čia vadina, Mataušo atlaidai, – dairydamasis mielų jam eksponatų kalbėjo Linas Kriukelis. – Nežinau kodėl, tačiau mane labiausiai žavi dideli kaip laivai amerikietiški automobiliai, o jų čia – į valias“.

Todėl neatsitiktinai Linas kiek ilgiau užtruko prie „Ekipažo“ klubo narių Antano Valecko atvairuoto 1975 m gamybos „Dodge-Monako“, Leopoldo Liutiko penkeriais jaunesnio „Caddillac Deville“ ir kitų.

Jo dėmesį traukė ir puikiai atrodantis Gyčio Leleivos 1952 m laidos „Citroen Traction Avant“, ir vyriausiojo dalyvio, 71-erių Petro Valaičio vairuojamas 1976 m gamybos „Oldsmobile Cutlass Salon“, ir rengėjų simpatijų prizą kartu su Rolandu Ryliškiu (1968m „Mercedes-Benz 230“) pelniusio Ramūno Valčiuko 1971 m laidos „Buick Riviera“.

Žiūrovų dėmesio nestokojo ir Virginijaus Burkaus šeimos vengriškas, 1960 m laidos motociklas „Pannonia tlf“, kurį ukmergiškis įsigijo prieš 11 metų. Beje, šeimyninis Burkų ekipažas buvo pripažintas stilingiausiu.

Būrys smalsuolių apspito dažais blizgantį, tarsi ką tik nuo konvejerio nuriedėjusį „Ekipažo“ klubo prezidento V. Aišporo sunkvežimį GAZ 63, kurį jis rado Kaliningrade, o restauravo pats vienas trejus metus ir tris mėnesius. Tačiau triūsas pranoko lūkesčius. Dabar tai vienas toks automobilis Lietuvoje, kurio visos dalys, iki paties paskutinio varžtelio – originalios.

GAZ 63 vienas iš labiausiai pavykusių sovietinės gamybos sunkvežimių, iškart po pirmųjų bandymų pripažintas kaip ypatingai pravažus, tuo lenkęs net „Shevrolet G7107“, „Ford 2G8T“ ir kitus kariškus sunkvežimius. GAZ 63 serijinė gamyba pradėta 1948 m., o per 20-etį jų nuriedėjo arti pusės milijono. GAZ 63 buvo eksportuojami į 41 pasaulio šalį, o Kinijoje ir Korėjoje jų surinkimo linijos slinko dar ilgai, kai Rusijoje konvejeriai jau buvo sustabdyti.

Vilniečio, Rokiškyje gimusio ir augusio, o dabar vasaras gimtinėje leidžiančio Algio Juozo Kustos dėmesį patraukė biržiečio Rimanto Čygo 1959 m. gamybos „Moskvich 407“, kurio originalus lempinis radijo imtuvas įkaista ir ima veikti nuvažiavus gerą dešimtį kilometrų.

„Jaučiu sentimentus jaunystės dienų transporto priemonėms, o šis „moskvičiukas“ man priminė ilgametį Vilniaus universiteto rektorių Joną Kubilių, kuris dar ilgai nenorėjo persėsti iš tokio į jau pasirodžiusius naujesnius, modernesnius modelius“, – prisiminė A. J. Kusta. – Ši istorinės technikos paroda atgaivino pirmųjų pasivažinėjimų su tėvo brolio „viliuku“, vėliau ir „Pobeda“ įspūdžius, prisiminiau ir Rokiškį motokroso trasose kadaise garsinusį Vytautą Švedą, ir dulkėtus rajono kelius, kuriuose visą eismą tada tvarkė vienas autoinspektorius...“

Nepriklausomybės aikštėje iš minios išsiskyrė ir rusiškai kalbantis, išrikiuotais automobiliais besižavintis jaunuolių būrys iš Pskovo.

„Jei ir mūsų miestą užtvindytų tokia gausybė ištaigingų, retų automobilių, žiūrovų susirinktų dar daugiau“, – vienu balsu tvirtino Jekaterina, Tatjana, Jevgenija, Ana ir Konstantinas.

Tačiau ir rokiškiečiai ne mažiau mėgsta istorinę techniką ir myli ją puoselėjančius. Tą įrodė ne tik gerbėjų minia rajono centre, bet ir ne ką mažesnis jų būrys Kriaunų miestelio aikštėje, kurioje gana jaukiai jautėsi ir garbingo amžiaus moteriškės, spėjusios parodyti ir kokiais motociklais jas kavalieriai vežę į šokius, ir pasiguosti, kodėl dabar tokios šaltos naktys, kad nedygsta nei grybai, nei žydi agurkai.