Trečiadienį klaipėdiečių laukia išskirtinė premjera: su pianistu Luku Geniušu pirmąsyk uostamiestyje koncertuos jaunųjų virtuozų orkestras „Kremerata Baltica“.

Nori jausti laiko pulsą

Garsiausiose pasaulio salėse koncertuojančio ir naujus talentus į plačius vandenis nuolat išlydinčio Baltijos šalių jaunimo orkestro „Kremerata Baltica“, suburto smuiko legendos Gidono Kremerio, koncerte Klaipėdoje skambės ambicinga programa. Joje – J.S.Bacho „Trilogija“ iš „Instrumentuotės menas“, A.Raskatovo, S.K.Tickmayerio ir R.Šerkšnytės aranžuotės bei Koncertas smuikui, obojui ir styginiams, G.P.Telemanno  Koncertas altui ir styginiams, H.M.Goreckio „Trys senovinio stiliaus pjesės“ bei F.Chopino Koncertas fortepijonui Nr.1., kurį su orkestru atliks du išskirtinius konkursus per mažiau kaip pusmetį laimėjęs 20-metis lietuvis pianistas L.Geniušas.

 „Pristatysime visą būrį Lietuvos talentų, kurie žavi muzikalumu ir mane, ir „Kremerata Baltica“ narius“, – sakė G.Kremeris.

Solo su „Kremerata Baltica“ gros ir orkestro narės:  Italijoje dirbanti altininkė Ūla Žebriūnaitė bei dvi vilnietės – smuikininkė Agnė Doveikaitė ir obojininkė Justė Gelgotaitė.  Jos atliks virtuoziškus baroko meistrų kūrinius – G.P.Telemanno Koncertą altui ir styginiams bei J.S.Bacho Dvigubą koncertą smuikui ir obojui.

„Visada savo programose stengiamės derinti praeities ir šiuolaikinę muziką, norime jausti savo laiko pulsą. Todėl šio turo metu atiduosime duoklę ir neseniai mirusiam didžiam lenkų  kompozitoriui Henrykui Goreckiui – pagrosime jo kompoziciją „Trys kūriniai senu stiliumi", – komentavo programą G.Kremeris.

Rūpi Baltijos šalių muzikos tradicijos

Be to, orkestras koncerte dar grieš G.Kremerio užsakymu aranžuotas J.S.Bacho pjeses iš ciklo „Instrumentuotės menas“, tarp jų – jaunos lietuvių kompozitorės R.Šerkšnytės aranžuotę.

Baltijos kultūros ambasadoriumi vadinamas orkestras „Kremerata Baltica“ jau pristatė pasaulio scenose daugybę gabių šio regiono atlikėjų ir kompozitorių.

„Man rūpi Baltijos šalių muzikos tradicijos, palaikyti gabų šių šalių jaunimą. Kadangi esu kilęs iš Rygos, jaučiuosi tvirtai susijęs su šiais kraštais“, – sakė orkestro įkūrėjas, vadybininkas ir pagrindinis rėmėjas G.Kremeris.

Vilnius yra šio menininko pirmųjų gastrolių, kūrybos sėkmių ir pažinčių miestas. Kadaise jis čia pagrojo savo pirmąjį rečitalį. Vilniuje buvo suburtas ir pirmosioms savo gastrolėms po Europą ruošėsi jo vadovaujama „Kremerata Baltica“. Todėl kiekvienas sugrįžimas į Lietuvą šiam kolektyvui yra ypatingas įvykis. O šį kartą tai yra dar ir kūrybinės draugystės su sparčiai kylančiu lietuvių pianistu L.Geniušu pradžia.

Svaigins virtuoziškais pasažais

Lyg F.Chopino konkurso aidas skambės L.Geniušo su „Kremerata Baltica“ atliekamas F.Chopino Pirmasis koncertas. Šis kūrinys L.Geniušui padėjo pelnyti vieno svarbiausių pasaulio konkursų laurus.

Jau prieš tai L.Geniušas buvo tapęs septynių tarptautinių konkursų laureatu. Būdamas 12-os jis laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame konkurse „Laiptai į meistrystę“ Sankt Peterburge. Sulaukęs 14-os užėmė antrąją vietą F.Chopino jaunųjų pianistų konkurse Rusijoje. 2005-aisiais gavo tarptautinio Ginos Bachauer konkurso JAV sidabro medalį jaunučių kategorijoje, o 2007-aisiais – antrąją vietą Škotijos tarptautiniame pianistų konkurse.

Vėliau Luko trofėjų kolekciją dar  papildė sidabro medalis „Allegro vivo“ konkurse  San Marine (2008), pirmoji premija Val Tidono pianistų konkurse Italijoje (2009), aukso medalis G.Bachauer suaugusiųjų konkurse JAV bei antroji vieta ir specialusis prizas F.Chopino konkurse Lenkijoje.

„Atsirado tikrumas, kad kažką galiu, – apibendrino konkursų maratono patirtį pianistas. – Tai mane įkvepia siekti dar didesnio profesionalumo ir dvasinio tobulėjimo“.

Muzikų dinastijos atžala

Muzikos pojūtis – L.Geniušo kraujyje.  Jis yra Lietuvos nacionalinės premijos laureato pianisto Petro Geniušo ir Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos fortepijono profesorės Ksenijos Knorre sūnus, o ilgametė pianisto mokytoja Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos profesorė Vera Gornostajeva yra jo močiutė.

„Jaučiu didžiulį artimųjų palaikymą. Jie – svarbiausi mano klausytojai ir muzikos partneriai. Žinau, kad kilus bet kokiam klausimui ar netikrumui, gausiu iš jų geriausią patarimą, koks tik įmanomas, – džiaugėsi garsenybių atžala. – Mintyse mes visada esame kartu“.

L.Geniušas nuo paauglystės stulbina publiką savo virtuoziškais sugebėjimais. Jie buvo įvertinti Vladimiro Spivakovo ir Mstislavo Rostropovičiaus fondų, Rusijos „Jaunųjų talentų“ ir „XXI amžiaus talentingo jaunimo“ stipendijomis. 18-metis pianistas jau buvo parengęs dešimtį solinių programų ir grojo aštuonis koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Po šiemečių konkursų JAV ir Lenkijoje L.Geniušo muzikalumas ir profesinė meistrystė atsidūrė pasaulio muzikinės visuomenės dėmesio centre. JAV spauda lietuvį pripažino vienu perspektyviausių Europos pianistų. Lenkų kritikai žavėjosi nepaprastu jo sugebėjimu perteikti F.Chopino muzikos lyrizmą ir veržlų polėkį.

Kažin ar verta tuo stebėtis.  F.Chopino kūryba yra L.Geniušo mokytojos V.Gornostajevos gyvenimo stichija. Ši fortepijono legenda tarsi vykdė misiją diegdama F.Chopino muzikos išmanymą ir jos atlikimo patirtį anūkui – vienam gabiausių savo mokinių nuo vaikystės.

F.Chopinas atvėrė L.Geniušui solidžių Lenkijos, Vokietijos, Italijos, JAV, Skandinavijos šalių sales.

„Sulaukiu daugybės pasiūlymų koncertuoti, – prisipažino jaunuolis.  – Man atsidarė visos durys, ir aš eisiu pro tas duris“.

Maskvoje gimęs ir augęs L.Geniušas pabrėžė savo koncertais atstovaujantis Lietuvai: „Man tai labai svarbu. Aš esu lietuvis, šneku lietuviškai, myliu Lietuvą ir visada čia grosiu“.

Kaip joks kitas pasaulio orkestras

Koncerto programa leis sužibėti ir kitoms solistėms. Po ilgesnės pertraukos Lietuvoje pasirodys tarptautinių konkursų JAV ir Lietuvoje laureatė Ū.Žebriūnaitė. Ji groja solo su „Kremerata Baltica“ ir kitais orkestrais pagrindinėse Londono, Vienos, Amsterdamo,  Niujorko, Tokijo salėse, griežia su daugybe muzikos korifėjų kameriniuose ansambliuose.

Turi kuo nustebinti publiką ir daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų prizininkė A.Doveikaitė. Ji gludino savo meistriškumą tarptautiniuose jaunimo orkestruose ir grieždama solo su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvais. O J.Gelgotaitę kaip solistę ir kamerinių ansamblių dalyvę pažįsta  Lietuvos, Rusijos, Šveicarijos ir Prancūzijos publika.

Visi „Kremerata Baltica“ artistai gali trumpam stoti prieš orkestrą, tapti jo dirigentais, nes tai – ryškių asmenybių kolektyvas. Jis dirba kaip turbūt joks kitas pasaulio orkestras:  muzikantai patys rengia programas, o maestro G.Kremeris tik sudeda paskutinius akcentus. Todėl „Kremerata Baltica“ garsas – subtilus ir gyvas, kaip jokio kito orkestro. Kiekvienas jo griežiamas kūrinys suskamba lyg džiugi ar skausminga, filosofiška ar svajinga asmeninė išpažintis.

„Stengiamės, kad mūsų muzika visada pulsuotų gyvybe, nepripažįstame rutinos. Muzika mums – tai visada nuotykis ir nuoširdūs išgyvenimai, o ne vien „tobulos natos“, – apie darbą su orkestru kalbėjo  G. Kremeris.

2002-aisiais jo vadovaujamo kolektyvo kompaktinė plokštelė „After Mozart“ („Po Mozarto“) buvo įvertinta „Grammy“ apdovanojimu geriausio kamerinio ansamblio kategorijoje. Pernai orkestrui apdovanojimą „Grant for Young Artists“ skyrė Japonijos meno asociacija.

Vizitinė kortelė – meistriškumas

„Kremerata Baltica“ sulaukė pripažinimo ir sėkmės, išugdė savitą kūrybos braižą, kurie jį išskiria iš kitų pasaulio kamerinių orkestrų, džiaugėsi vadovas. Tačiau maestro apgailestavo, kad šiais laikais meną dažnai gožia rinkos ekonomikos tironija.

„Apie meno kūrinio kokybę sprendžiama iš pardavimo. Visi šnairuoja į vietas topuose ir trokšta žiniasklaidos dėmesio. Kiekvienas nori būti superžvaigždė", – vardijo G.Kremeris.

Maestro įsitikinęs, kad muzikantai nėra linksmintojai. Jų misija – atverti giliuosius sielos klodus, o ne čiuožti maloniu paviršiumi. Tikri atlikėjai ir melomanai nesitaiko prie „bandos“ – jie pasikliauja savo širdimi ir sprendimais.

G.Kremeris su savo vadovaujamu kolektyvu skatina klausytojus atrasti tikrąją, dvasią taurinančią muzikos prasmę. Neveltui šio kolektyvo kasmet nekantriai laukia žymiausių Europos, Azijos ir Amerikos salių bei festivalių publika, jis per sezoną surengia maždaug 60 koncertų. „Kremerata Baltica“ maršrutuose dar nebuvo tik Antarktidos ir tokių šalių kaip Namibija, Šiaurės Korėja, Prancūzų Gajana. „Dažnai lankomės kraštuose, kur nieko nežinoma apie Baltijos šalis“, – pripažino maestro.

Nespėję išsikrauti lagaminų, „Kremerata Baltica“ muzikantai puola repetuoti naujas programas neskaičiuodami laiko. Tokį gyvenimo tempą gali ištverti tik jauni žmonės.  Todėl šio orkestro narių amžiaus vidurkis per beveik 14 metų mažai pasikeitė:  šiandien jis yra 28 metai.

Lieka tik stebėtis, kad keičiantis „Kremerata Baltica“ nariams nepaprastas orkestro meistriškumas išlieka jo vizitine kortele. Tuo jau daug kartų įsitikino Vilniaus publika, po ilgos pertraukos vėl išgirdo kauniečiai, o klaipėdiečiams artėjanti pirmoji pažintis su šiuo išskirtiniu kolektyvu turėtų įsiminti ilgam, įsitikinę koncerto organizatoriai.

„Šie orkestro metai buvo paženklinti daugybe gastrolių – paskutinės įvyko JAV. Užbaigdami sėkmingus metus koncertais Lietuvoje mes norime parodyti, kad muzika, nepaisant vadinamosios „krizės“, yra gyva ir padeda mums visiems išgyventi pačius sunkiausius laikus“, – pabrėžė G. Kremeris.

Antradienį jo vadovaujamas orkestras „Kremerata Baltica“ muzikavo Kaune, trečiadienį grieš Klaipėdoje, o ketvirtadienį koncertuos Vilniuje.