MŪSŲ TRADICIJOS
„Puošnėje“ spindi lietuviškas auksas
Užsukusieji į Teatro aikštės pašonėje įsikūrusią galeriją „Puošnė“ šį antradienį buvo maloniai nustebinti. Penkerius metus seno namo pusrūsyje veikianti nedidukė gintaro papuošalų parduotuvė virto nemaža galerija, kurioje esama ne tik juvelyrikos, bet ir tapybos, grafikos, skulptūrinės metalo plastikos kūrinių, kalvystės darbų. Vis dėlto tradiciškai dominuoja gintaras ir gaminiai iš jo – juvelyrika, mažoji gintaro skulptūra, prabangūs niekučiai gintaro apsode, skirti interjerui papuošti. Be to, nuo šiol čia galima ne tik „gyvai“ pamatyti, kaip apdirbamas gintaras, bet ir pačiam išbandyti jo šlifavimo, poliravimo, gręžimo technologijas, netgi pasidaryti sau papuošalą, konsultuojant gintaro meistrei ir šios galerijos savininkei Veronikai Mockuvienei.
Atkeliauja tonos
Nors Lietuva vadinama gintaro šalimi, tai - Lietuvos auksas, kurio... neturime. Mūsų Baltijos jūros pakrantėje gintaro išmetama per audras ir jis yra renkamas, tačiau pramoniniu būdu čia jis neišgaunamas.
Užpernai į Lietuvą buvo importuota 1,58 tūkst. tonų 5,29 mln. litų vertės gintaro, jo eksportuota 343,3 tonos, vertė sudarė 12,76 mln. litų. Pernai iki rugpjūčio gintaro Lietuva importavo 973,8 tūkst. tonų, jo vertė siekė 3,26 mln. litų. Atitinkamai jo eksportuota 83,9 tonos, vertė - 8,035 mln. litų.
Vėl madingas
Tačiau, nepriklausomų ekspertų teigimu, ši oficiali statistika yra atitrūkusi nuo tikrovės ir skaičius reikėtų bent patrigubinti. Nes pastaraisiais metais sparčiai didėja susidomėjimas unikaliomis Lietuvos gintaro apdirbimo tradicijomis, gintaro papuošalai vėl ateina į madą.
Gintaras yra polimerizuoti spygliuočių sakai, susidarę prieš 45-50 mln. metų. Baltijos pajūrio gyventojai nuo seniausių laikų rinko bangų išmetamą gintarą, mainė jį į žalvarį, druską. Lietuvoje gintaro gaminiai jau buvo gaminami neolito laikotarpiu. Čia jie gaminami ir dabar.
Domisi turistai
Kad pajūryje turime puikių gintaro meistrų ir jo gamybos tradicija klesti, liudija „Puošnės“ galerijos ekspozicija. Joje apstu papuošalų ir suvenyrų iš įvairiausio gintaro – geltono, balto, netgi itin reto mėlyno, taip pat iš presuotų tamsiai pilkų gintaro dulkių. Esama spindinčių juvelyrinių dirbinių bei meno kūrinių iš gintaro su auksu ir sidabru, sukurtų žinomų gintaro meistrų A. Lukausko, A. Urnikienės, R.Krapavicko, R. Mataičio bei kitų iš visos Lietuvos.
Čia įdomu pasižvalgyti besidomintiems gintaro pasauliu. Galerija puikuojasi solidžia originalių gintaro inkliuzų kolekcija, eksponuojama garbingiausioje vietoje.
„Mums labai norėtųsi, kad šie puikūs gaminiai neiškeliautų į užsienį, o puoštų Lietuvos moteris“, - sako galerijos darbuotojos. Vis dėlto, anot jų, daugiausiai papuošalų iš gintaro nuperka užsieniečiai turistai. Jie labiausiai domisi ir gintaro apdirbimo technologijos subtilybėmis. Galerija visuomet pasirengusi jas pademonstruoti, daugiau apie gintarą papasakoti ne tik Klaipėdos svečiams, bet ir uostamiesčio moksleivių, studentų ekskursijoms.
Rengs parodas
Be gintaro meistrų kūrinių, „Puošnėje“ šiuo metu pristatoma klaipėdiečių dailininkų E. Žvaigždino, A. Ramanausko, J. Vitkutės, telšiškio R. Inčirausko, kretingiškės L. Skačkauskaitės-Kuklienės, šiaulietės M. Dilinskienės tapyba. Čia savo skulptūros kūrinius eksponuoja klaipėdiečiai menininkai S. Jurkus ir A. Dominauskas. Šiaulietis kalvystės meistras D. Verkelis atvežė visą kolekciją savo grakščių darbų interjerui iš kaltos geležies.
Ateityje „Puošnė“ ketina klaipėdiečius pakviesti į temines bei autorines gintaro ir kitokio meno parodas.
Naujausi komentarai