Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos Pereiti į pagrindinį turinį

Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos

2025-01-24 17:16

Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveldo žinios. Galiausiai išėjo taip, kad ministras bažnyčią teisino ir už ją teisinosi: esą ją išblaškė šventinis laikotarpis ir jaudulys. Dar gali gluminti tai, kad prabėgus 35 metams nuo Nepriklausomybės, beveik neabejojama, jog Katedros požemiuose guli ne vienas ir ne du valstybei reikšmingi neatrasti lobiai.

Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos / LNK stop kadrai

Š. Birutis ėmėsi sklaidyti šešėlius.

„Kurie sklando aplinkui. Manau, kad mes tą padarėme“, – teigė Š. Birutis.

O šešėliai sklandė aplink bažnyčią. Sausio pradžioje Arkivyskupija surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, kad Vilniaus arkikatedros požemyje atrastas valstybės lobis.

„Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžės Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus kaip sostinės ženklai“, – anksčiau šnekėjo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr. 

Arkivyskupija slaptavietę atvėrė be Kultūros paveldo departamento leidimo. Todėl Š. Birutis sukvietė arkivyskupą Gintarą Grušą, Valdovų rūmų direktorių Vydą Dolinską ir Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą. Iš visų jų atsakyti į klausimus atėjo tik S. Birutis.

„Arkivyskupija savo klaidą, taip pavadinkime, pripažino“, – sakė S. Birutis.

Tad kodėl ji taip pasielgė, ministras atsakinėjo už arkivyskupą.

„Matyt, šventinis periodas, poilsio dienos buvo. Turbūt pridėčiau dar vieną dalyką – jaudulys“, – pabrėžė kultūros ministras.

Kaip arkivyskupija už tai atsakys, ministras nepatikslino.

„Man kaip tikinčiam žmogui gal ir skaudu pasakyti, bet kaip ministras galiu pasakyti, kad bažnyčia yra toks pat teisės subjektas ir privalo laikytis visų įstatymų“, – tvirtino Š. Birutis.

Tai vadina „nežymiais pažeidimais“.

„Esant ir nežymiems procedūrų pažeidimams, insignijos nenukentėjo“, – kalbėjo Š. Birutis.

„Čia nėra procedūrinės problemos. Čia yra įstatymo pažeidimas. Procedūrinė problema būtų, jei nenufilmuotų, čia procedūra yra. Jei be leidimo tu atveri, išlupi viską“, – šnekėjo restauratorius Saulius Poderis.

Kur guli karalių lobis, archeologijos entuziastas Saulius Poderis sako išsiaiškinęs dar prieš 10 metų. Tai pripažinta ir oficialiai. Dabar Katedrą žadama skenuoti.

D. Labučio / ELTOS nuotr. 

„Pavyzdžiui, Paryžiaus Dievo Motinos katedra atstatyta būtent pagal skenavimo rezultatus“, – aiškino Š. Birutis.

Bet požemių skenavimą, anot S. Poderio, buvo planuojama pradėti dar pernai.

„Turėjo kainuoti apie 6 tūkst. eurų. Tų pinigų neatradus, viskas sustojo“, – teigė S. Poderis.

Jeigu 6000 eurų trūkumas, kad prabėgus 35 laisvės metams valstybė atrastų savo istorines vertybes, skamba apgailėtinai, primename: atrastų partizanų kaulai jau trejus metus guli dėžėse grindų. Šalies didvyriams palaidoti valdžia nesugebėjo rasti 150 tūkstančių. Rasti pažadėjo naujasis premjeras.

S. Birutis, paklaustas, ar bažnyčia pripažino, kad 10 metų buvo žinoma, jog tos brangenybės ten yra ir nieko nedarė, atsakė: „Nežinau, mes apie tai nekalbėjome. Mes kalbėjome apie procedūras ir apie patį radinį šiandien.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Manoma, kad Katedra slepia dar ne vieną ir ne du lobius.

„Mes nepriėjome niekada prie to, kad viską nudirbtume taip, kaip reikia. Nors tai yra pagrindinė LDK bažnyčia“, – aiškino restauratorius.

Paklaustas, kodėl nepriėjome, restauratorius atsakė: „Nežinau, ne man klausimas. Reikia klausti valdžios atstovų, kodėl ji taip apleista šiuo klausimu.“

S. Poderis turi gaires ir kur reikia ieškoti Vytauto Didžiojo.

„Manau, kad Vytautą pakankamai realu čia rasti“, – nurodė S. Poderis.

Dalies istorikų vertinimu Lietuvoje nėra istorinės atminties politikos. Atradimai dažnai atsitiktiniai – dėl pavienių entuziastų užsidegimo, bet be valstybės dėmesio ar finansų – priešingai nei Lenkijoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra