Kultūros ministras Šarūnas Birutis penktadienį pasirašė atitinkamą įsakymą.

Tarp 58 nacionalinės reikšmės vertybėmis pripažintų objektų – Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės bei Elžbietos Habsburgaitės insignijos bei įkapės.

„Tai neeilinės istorinės ir kultūrinės vertės radiniai, tiesiogiai susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų istorija. Jų įrašymas į registrą – ne tik formalus teisinis žingsnis. Tai valstybės įsipareigojimas užtikrinti, kad šis unikalus paveldas būtų tinkamai ištirtas, išsaugotas ir prieinamas visuomenei“, – sakė ministras.

„Šios vertybės yra neatsiejama mūsų valstybingumo istorijos dalis, todėl turime padaryti viską, kad ateities kartos galėtų jas matyti ir jomis didžiuotis“, – teigė jis.

Iš viso į registrą įrašyta dešimt objektų komplektų, juos sudaro 58 vertybės.

Be minėtų valdovų insignijų (karūnų, skeptrų, žiedų), sąraše taip pat yra vyskupo Benedikto Vainos epitafija, Šv. Kazimiero koplyčios plaketės, kiti vyskupų pektoralai ir žiedai, istorinis faleristikos rinkinys, kiti juvelyrikos dirbiniai bei monetos.

„Vertybių įrašymas į Kultūros vertybių registrą – atsakingas procesas, reikalaujantis kruopštaus pasirengimo, juolab, kad daugelis jų buvo itin prastos būklės. Todėl ypač svarbu buvo jas tiksliai identifikuoti ir pateikti kuo išsamesnę informaciją“, – teigė kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.

Įrašytoms į Kultūros vertybių registrą kilnojamosioms kultūros vertybėms taikoma valstybės teisinė apsauga. Tai reiškia, kad atsiveria galimybė gauti papildomą valstybės finansavimą jų tyrimams, restauravimui ir pritaikymui eksponuoti visuomenei.

Atsižvelgiant į išskirtinę valdovų insignijų reikšmę, ateityje bus svarstoma galimybė jas paskelbti kultūros paminklais – aukščiausią apsaugos lygį turinčiais objektais.

Viena iš vertybių jau eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kaip rašė BNS, vertybės iš Vilniaus katedros požemių išimtos pernai gruodį. Apie šį radinį pranešta sausį Vilniaus arkivyskupijos surengtoje spaudos konferencijoje.

Savo ruožtu restauratorius Saulius Poderis tvirtina apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltina Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

Vasarą jis kreipėsi į teisėsaugą, kad Kultūros paveldo departamento svetainėje paviešintame atrastų daiktų sąraše trūksta trijų objektų, esančių jo padarytose nuotraukose iš ertmės, kurioje ir rastos vertybės – sidabrinės lentelės, auksinio rutulio ir objekto, primenančio žmogaus kaulus.

Liepos 28 dieną prokuratūra dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.