"Vestuvių fėjos" – renginių organizavimo įmonė, kurią įsteigia trys kažkada buvusios neišskiriamos draugės iš mažo Lietuvos miestelio, po kelerių metų pasimačiusios klasės susitikime. Elena – fotografė, Indrė – floristė ir dekoratorė, o Julija jau kurį laiką svajoja užsiimti švenčių organizavimu. Trys draugės pasiryžusios rengti nepamirštamas meilės šventes kitiems, tačiau nežino, kad jų laukia daugybė išbandymų ir ne mažiau gražių patirčių.

– Kodėl nusprendėte rašyti meilės romanus?

– Visi kritikai kaip užsispyrę tvirtina, kad Lietuvoje nėra geros žanrinės literatūros – niekas nesugeba parašyti gero detektyvo, trilerio, fantastikos kūrinio, o meilės romanų kūrėjos dažniausiai prasilenkia su žanro kūrimo taisyklėmis. Todėl kažkada užsispyriau ir pasakiau sau, kad imsiu ir parašysiu tikrą meilės romaną. O rašydama supratau, kad tai smagus žaidimas, ir bus visa serija.

– Galima sakyti, kad tai pirmas lietuviškas knygų serialas?

– Meilės romanų serijos labai populiarios pasaulyje. Nepainiokite to su knygų tęsiniais, kurie plėtoja linijinį pasakojimą tam tikrą laiką su tais pačiais herojais. Tokių mes turime Lietuvoje ne vieną. Knygų serijose pasakojamos skirtingos istorijos, dažniausiai jos būna apie vienos šeimos narius, draugus, bendradarbius ar kitus susijusius žmones. Romanuose bus pasikartojančių veikėjų, atpažįstamų vietų ir situacijų, bet kiekviename bus papasakota vis kito herojaus istorija ir kiekvieną galima skaityti neskaičius kitų.

– Ko skaitytojui tikėtis iš Ramunės Lė knygų?

– Neįpareigojančio, lengvo meilės romano, kurio herojės – trys drąsios lietuvaitės, o veiksmas vyksta Lietuvoje. Norėjosi parašyti romaną, kad būtų atpažįstamos situacijos, tipažai, vietovės ir herojės, kurių tokia pati patirtis, kaip mūsų, ir su kuriomis būtų lengva susitapatinti.

Meilės romanai mums reikalingi kaip pasakos mažoms mergaitėms prieš miegą, kad nenustotume tikėti meile, kuri nugali išbandymus.

– Kodėl vestuvių organizavimas?

– Nes tai palyginti nesena ir labai įdomi verslo sritis. Kiekviena vestuvių organizatorė pasakys, kad jos darbas vertas romano ir kad darbe sutinka tikrų personažų.

– Koks jūsų santykis su vestuvėmis? Ar jūs – laimingai atšokusi vestuves prieš daugybę metų, ar iš tų, kurie tas šventes organizuoja kitiems?

– Esu senokai atšokusi savo vestuves ir neturėjau jokios vestuvių planuotojos. Taip pat nesu susijusi su vestuvių verslu, bet man patinka, kai pasakos baigiasi "jie atšoko vestuves ir ilgai, laimingai gyveno". Nusprendžiau panagrinėti, ar tos, kurios kuria šventę kitiems, mano taip pat.

– Ar pati mėgstate skaityti tokias jausmingas istorijas?

– Manau, kiekvienam būna momentų, kai norisi įsijungti serialą ar pasiimti į rankas meilės romaną. Galėčiau išskirti Lucindos Riley seserų istoriją. Mėgaujuosi skaitydama kiekvieną jų ir žaviuosi, kiek autorė įdėjusi žinių ir darbo, kiek istorijų surinkusi, kad parašytų tokius iš pirmo žvilgsnio lengvus romanus.

– Kaip manote, Lietuvoje populiaru skaityti meilės romanus ar moterys vis dar nelinkusios atskleisti, kad mėgsta tokias knygas?

– Manau, kad dabar moterys drąsios ir tikrai nesislepia nei skaitydamos meilės romaną, nei žurnalą moterims. Aš pavadinčiau tai desertu, kurio jos nusipelnė. Ir visai nebūtina to afišuoti ar kelti į socialinius tinklus – desertu mėgautis galime tyliai, kai liekame vienos, suguldome vaikus ir kai norisi atsiriboti nuo pasaulio problemų ir nieko nebevaidinti. Meilės romanai mums reikalingi kaip pasakos mažoms mergaitėms prieš miegą, kad nenustotume tikėti meile, kuri nugali išbandymus, draugyste, ir kad žinotume, jog sunkumus galima įveikti. Beje, pats terminas "meilės romanas" man ir pačiai nelabai patinka. Angliškai tokios knygos vadinamos "romance", taigi ir lietuviškai daug tiksliau skambėtų "romantinė literatūra".