Jo teigimu, restauruoti 1990–1991 metų dokumentai.

Anot archyvo, šiuos dokumentus po 1991-ųjų pučo buvo bandyta sudeginti LKP Centro komiteto rūmų Gedimino prospekte vidiniame kieme, kur buvo sukurtas laužas.

Tačiau Lietuvos atstovams įžengus į rūmus visi kabinetuose buvę dokumentai, kurių nespėta sunaikinti, buvo surinkti.

„Siekiant surinkti kuo daugiau įrodymų apie nusikalstamą platformininkų veiklą, iš laužavietės taip pat buvo surinkti visi nespėję sudegti dokumentai ar jų fragmentai. Laužavietėje rasti dokumentai buvo itin blogos fizinės būklės: stipriai apdegę, vietomis tekstas sunkiai įskaitomas“, – teigia archyvas.

Dokumentų restauravimas pradėtas šiemet, Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams pavyko sustabdyti apdegusių dokumentų dalių trupėjimą ir nykimą. Restauruotuose dokumentuose atsispindi antivalstybinė LKP ir kitų prosovietinių organizacijų veikla, Lietuvai priešiškų SSRS politinių jėgų pastangos smurtu sunaikinti Lietuvos Nepriklausomybę.

„Dokumentai yra itin aktualūs dabar, užkardinant grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, kylančias dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomo hibridinio ir informacinio karo, paneigiant iš Rytų sklindančią Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesus ir 1991 metų sausio įvykius tendencingai interpretuojančią propagandą“, – rašoma pranešime.