Kultūros sostinių titulo perdavimo renginyje Atėnuose dalyvavęs Lietuvos ministras teigė, kad šiandien Europos kultūros sostinių idėja yra dar reikšmingesnė ir svaresnė nei kada nors anksčiau.

„2022 metais matėme labai vertingų iniciatyvų, kai Europos kultūros sostinės kartu tapo ir platforma Ukrainos kūrėjams. Tai labai reikšminga ne tik meniniu atžvilgiu, bet visų pirma – ir kaip paramos bei solidarumo su Ukraina ženklas. Kiekvienas ukrainiečių menininkų pasirodymas drauge yra ir patvirtinimas, kad jie toliau kovoja. Jie toliau tęsia savo gyvenimus ir toliau kuria stipresnę Ukrainą bei stipresnį pasaulį“, – Atėnuose kalbėjo S. Kairys.

„Kviečiu 2023 metų Europos kultūros sostines taip pat tęsti šią misiją ir pasidalyti savo scena su Ukrainos menininkais“, – sakė jis.

Europos kultūros sostinės titulą iš Kauno, Novi Sado (Serbija) ir Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) šiemet perėmė Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Vesprėmas (Vengrija).

S. Kairys tvirtino, kad sėkmingai įgyvendintos programos sustiprino ryšį su vietos bendruomenėmis, priminė bendraeuropietiškas vertybes ir suintensyvino kultūrinį pulsą.

„Daugiau kultūros reiškia daugiau kūrybingumo, daugiau kritinio mąstymo, daugiau laisvės. Tai – vertybės, kurios yra pajėgios formuoti geresnę ateitį ir geresnį pasaulį“, – per iškilmingą ceremoniją sakė jis.

Per vizitą Atėnuose S. Kairys taip pat susitiko su Graikijos kultūros ir sporto ministre Lina Mendoni, aptarė „Kaunas 2022“ programą, pasidalijo įžvalgomis apie Europos kultūros sostinių projekto ateitį, kalbėjo apie Lietuvą ir Graikiją siejančius kultūrinius ryšius.

Europos kultūros sostinės programos idėja prieš beveik keturis dešimtmečius kilo tuometei Graikijos kultūros ministrei Melinai Mercouri kartu su tuomečiu Prancūzijos kultūros ministru Jacku Langu (Žaku Langu). 1985 metais Atėnai buvo paskelbti pirmąja Europos kultūros sostine.