Pripažinimą suteikiantį nutarimą palaikė 71 Seimo narys, prieš buvo aštuoni, 26 parlamentarai susilaikė.

Už balsuoti raginusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog klausimas dėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ tęsiasi ne primą kadenciją bei „dažnai apauga nereikalingomis batalijomis“.

„Klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities. Tarptautinę žmogaus teisių dieną labai tiktų, kad Seimas priimtų tokį sprendimą (...) ir sklandžiai judėtume link priėmimo bei išspręstume klausimą, kuris yra požiūrio į teisė, požiūrio į žmogaus teises, požiūrio į religijos laisvę, klausimas“, – sakė ji.

Prieš kvietusi balsuoti Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad „Romuvos“ pripažinimas kuria religinės tapatybės konflikto galimybę.

„Aš norėčiau pabrėžti, kad tai nėra religija“, – akcentavo politikė.

Pernai rugsėjį Seimas atmetė siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, tačiau nesutiko imtis ir alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į EŽTT reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius EŽTT išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.

2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Po šio EŽTT sprendimo pernai Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė Inija Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos būtų prilygintos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.