Uostamiestyje vykstančiam Klaipėdos koncertų salės (KKS) festivaliui „Permainų muzika“ gelmę ir aukštį suteiks spalio 8-ąją, trečiadienį, 18 val. skambėsianti prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno muzika ir jos inspiruoti kitų autorių kūriniai.

O.Messiaeno 100-mečiui

Anot muzikologės Rūtos Goštautienės, „muzikos kūrinio buvimas – amžinas fenikso kelias, tyla – jo kapas, bet ir prisikėlimo sąlyga, tad tik tuomet, kai garsai byloja esą tarp šiapus ir anapus, galima galvoti apie idealią muzikos būtį, muziką kaip idealybės dalį”.
„Liūdesio valandomis, kada ypač aiškiai suvokiu visą savo buvimo beprasmybę, kada bet kokios muzikos garsai man atrodo beprasmiai, prisimenu tikrąjį muzikos pavidalą, užmirštą miškuose, laukuose, kalnuose ar pajūryje – paukščių giedojimą. Būtent jame išgirstu muziką, tokią natūralią, neįvardintą, skambančią malonumui. Ji skirta tam, kad pasitiktų saulę, sužavėtų mylimąją, nugintų nuovargį…“, – kalbėjo O.Messiaenas. Koncertas „Dangaus ir žemės dainos” skirtas jo 100-mečiui.

Jubiliejus paskatino šiemet prisiminti bene žymiausią XX amžiaus antrosios pusės Vakarų pasaulio kompozitorių, kurio muzika turėjo ir tebeturi reikšmingos įtakos daugeliui šiandienos kūrėjų. Todėl koncerte, be O.Messiaeno opusų, dar skambės jo inspiruoti J.Mark Scearce‘o („Paukštis šalia paukščio“), Algirdo Martinaičio („Strazdo mokinys“) bei Luciano Berio, studijavusio pas O.Messiaeną, kūriniai.

Originali muzikos kryptis

O.Messiaeno muzika yra originali naujosios muzikos kryptis. Jam pavyko atsispirti amžiaus madoms ir išlikti savimi. Kai Europoje vyravo ekspresionizmas, O.Messiaenas rašė skaidrią impresionistinę muziką, įsigalėjus neoklasicizmui – jausmingą, gilaus tikėjimo kupiną muziką vargonams. Niūriais pokario metais jis kūrė himnus amžinajai meilei, o daugumai kolegų palinkus į serializmą, jis užrašinėjo paukščių balsus ir iš jų komponavo didelius instrumentinius opusus.

O.Messiaenas save laikė „kompozitoriumi ir ritmiku”, nes sugalvojo ir įdomiai išpuoselėjo daugybę ritminių idėjų. Jam visuomet rūpėjo ne vien struktūrinės ritmų savybės, bet ir giliosios, simbolinės ritmuose slypinčių skaičių prasmės.

Apskritai stebinanti yra O.Messiaeno įkvėpimo šaltinių gausa. Jo muzika prisotinta neeuropinių kultūrų – Indijos, Japonijos, Indonezijos, Peru, Egipto – ženklais. Jam įtakos turėjo ne tik tų kraštų muzika, bet ir filosofija, laiko samprata, architektūra, dailė, ritualai. O.Messiaenas tarsi siekė Vakarų ir Rytų kultūrų sintezės. Tačiau nepaisant labai gilaus Rytų poveikio, kompozitoriaus darbai išsaugojo vakarietiškam menui būdingą kūrinių užbaigtumą bei unikalumą. Be to, būdamas giliai tikintis žmogus, O.Messiaenas didelį dėmesį skyrė grigališkajam choralui.

Intriga – ir atlikėjai

O.Messiaeno kūrinį „Dangaus ir žemės dainos” KKS festivalio scenoje atliks Skaidra Jančaitė (sopranas) ir Birutė Vainiūnaitė (fortepijonas). O atliekant L.Berio ciklą „Liaudies dainos“ dalyvaus ansamblis „Musica Humana“: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Ričardas Vytas (altas), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas), Saulius Astrauskas (perkusija).

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė dainininkės S.Jančaitės žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą lygina su „renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu”. Be muzikos, Skaidros interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Festivalio metu KKS antrojo aukšto fojė eksponuojama jos fotografijų paroda „Paviršiai”.
Daugiaplanė: S.Jančaitė kūryboje neapsiriboja muzika. Ji fotografuoja, kuria grafiką, domisi filosofija, literatūra, šokiu.

Jis kūrė himnus amžinajai meilei, užrašinėjo paukščių balsus ir iš jų komponavo didelius instrumentinius opusus.