„Šlepetės, aš ir vynas“ – kad nešaltų kojos ir siela

PARODŲ SALĖSE

„Šlepetės, aš ir vynas“ – kad nešaltų kojos ir siela

„Šlepetės, aš ir vynas“ – taip intriguojančiai kaunietė drabužių modeliuotoja ir dailininkė tekstilininkė Diana Rūta Stankevičienė pavadino savo parodą, kuri šiuo metu veikia „Rainoje galerijoje“ (Kepėjų g. 17). Intriguoja ne tik pavadinimas... Klaipėdiečiai, išsiilgę atraktyvaus meno, išties turi kur akis paganyti, širdį sušildyti.

Ne tik gražios...

Tokios parodos Klaipėdoje dar nebuvo! Joje eksponuojama... vakarinių šlepečių kolekcija. Daugiau nei keturiasdešimt porų šlepečių, ir visos jos – skirtingos! Visos rankomis išsiuvinėtos, karoliukais, kailiu, plunksnelėmis, atlaso rožytėmis ir kitokiomis faktūrinėmis aplikacijomis išpuoštos. Šlepetės pačių įvairiausių stilių – nuo paprastų ir nepretenzingų iki puošnių ir ištaigingų, nuo rimtų ir klasikinių iki šelmiškų ir ironiškų...

Žinoma, į šią kolekciją reikėtų žiūrėti su šiokiu tokiu humoru, kuris nesvetimas ir jos autorei. Tačiau pokštaudama menininkė niekur nepamiršta ir tiesioginės šlepečių paskirties. Jos ne tik gražios, įdomios, linksmos, originalios... D.R.Stankevičienė tikina, kad ir paprasčiausiai patogios, tinkamos avėti.

Tokias galite turėti ir Jūs, nes beveik visos parodoje eksponuojamos šlepetės yra parduodamos. Tiesa, kainuoja vos ne tiek pat, kiek bateliai, – iki pusantro šimto litų. Betgi tai – vienetinis, gero dizainerio sukurtas daiktas!..

„Naminei“ šventei

D.R.Stankevičienė šlepetes pradėjo siūti ir dekoruoti 2001-aisiais. „Esu drabužių modeliuotoja, dizainerė. Prieš dvejus metus kūriau kolekciją „Važiuojam į kalnus sutikti Naujųjų metų!“ Tada pirmąkart prie kalėdinių drabužių priderinau šlepetes. Tiesiog toptelėjo tokia idėja. O kodėl gi ne?! Juk su jomis taip jaukiai, maloniai ir laisvai jautiesi...“ - prisimena dailininkė pačią pradžią.

Kol sūnūs paaugs, ji triūsia namie, spėdama ir sriubą išvirti, ir ką nors gražaus savo ir kitų malonumui sukurti. Taip ir pragyvenimui prisiduria – su malonumu.

„Geriausia mano draugė – siuvimo mašina, - sako ji. – aš su ja nusiraminu, pasidalinu mintimis...“ Tai jos išsiuvinėtos, aplikuotos ant šitų šlepečių. Kiekviena pora sugestijuoja vis kitokią nuotaiką, įspūdį, asociaciją, emociją. Jų dėka, atrodo, paprastas buities atributas stebuklingai virsta tikru meno kūriniu.

Trys „kodėl?“

Labai greitai D.R.Stankevičie-nės šlepetės išsilaisvino iš žavaus aksesuaro įvaizdžio, tapdamos savarankiškais meno kūriniais. Šioji paroda – jau ketvirtoji, kurioje dailininkė su pavydėtinu pasisekimu eksponuoja naujas šlepetes. Jai šlepetės asocijuojasi su namų šiluma, žaisminga ir romantiška nuotaika liepsnojant žvakėms ar židiniui, dvasios pusiausvyra, sielos švente...

Kodėl „Šlepetės, aš ir vynas“?.. „Apie šlepetes ką nors pasakytume turbūt kiekvienas, - bando paaiškinti dailininkė. – Tos mintys ir asociacijos dažniausiai labai individualios, netgi intymios. Nes šlepetės, ko gero, vienintelė mūsų aprangos detalė, kurią lyg ir mato visi, tačiau drauge tai labai asmeniškas, „naminis“ daiktas, nedemonstruojamas viešai. Štai kodėl greta žodžio „šlepetės“ būtinai turi būti žodis „aš“. O vynas... Vynas yra vynas. Tegul neįsižeidžia blaivininkai, bet kokia gi šventė be jo?!. Galų gale, tai juk ne bet kokių, o būtent vakarinių šlepečių kolekcija!“

Nešasi į svečius

D.R.Stankevičienės šlepetes žmonės mielai perka. Dailininkė pasakojo, kad Kaune, kai pirmąsyk ji jas eksponavo, prie galerijos rytais būdavo eilės, paroda bemat „ištirpo“.

„Turiu kelias drauges, kurios mano šlepetes visuomet nešasi eidamos į svečius. Įsimeta į rankinę, ateina į gimtadienį, išsitraukia ir išdidžiai apsiauna nelaukdamos, kol joms ką nors pasiūlys. Juk žinote, kaip paprastai būna, - svečiuose gauni kokias nuklypusias keturiasdešimt penkto numerio vyriškas šliures, kurios prie tavo vakarinės suknelės atrodo klaikiai. Ką padarysi, auniesi, nes nenori po kilimus vaikščioti ar ką tik išvaškuotu parketu kaukšėti aukštakulniais ir matyti skausmingus šventės šeimininkų veidus“, - audžia mintį dailininkė.

Tokiu atveju, anot jos, išsigelbėjimas – elegantiškos, prie tavo aprangos stiliaus derančios „vakarinės-išeiginės“ šlepetės, kurias visada galima įsimesti į rankinę. Be to, kaip teigia D.R.Stankevičienė, tai gali būti pikantiška dovana, siurprizas norint įsiteikti. Dažniausiai jas perka moterys – sau, net po kelias poras savo svečiams. Būna, kad jomis susidomi ir vyrai. Štai vienas užsisakė būsimai marčiai – kaip originalią dovaną vestuvių proga.

Naująją savo šlepečių kolekcijos parodą dailininkė surengė specialiai prieš Kalėdas, pasak jos, kad moterys džiaugtųsi, o pragmatiškieji vyrai jų ir vėl nenuviltų, išrinkdami šventinę dovaną... Kad būtų šilta ir kojoms, ir sielai!