MEISTRIŠKUMAS
Stasys Domarkas tapo Italijos konservatorijos docentu
Klaipėdos muzikinio teatro vadovui ir vyriausiajam dirigentui Stasiui Domarkui suteiktas Italijos Redžijo Kalabrijos (Reggio Calabria) miesto F.Cilea konservatorijos docento vardas. Šios konservatorijos profesūros kvietimu maestro S.Domarkas gruodžio pradžioje lankėsi Italijoje, Redžijo Kalabrijos F.Cilea konservatorijoje, kur vedė meistriškumo kursus.
Dalinosi patyrimu
Žinia, kad italų kompozitoriaus Frančesko Cilea vardu pavadintoje konservatorijoje yra kviečiamas skaityti paskaitų ciklą, klaipėdiečiui muzikui nebuvo labai netikėta. S.Domarkas jau keletą metų pažįstamas su šios aukštosios muzikos mokyklos docentu klarnetininku Džiuzepe Kurao, kuris ne kartą jau yra koncertavęs su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, susipažinęs su Klaipėdos muzikinio teatro bei jo vadovo kūrybine veikla. Kur kas didesnė staigmena maestro S.Domarkui buvo žinia, kad jam už kūrybinius nuopelnus ir bendradarbiavimą su italų muzikine kultūra suteiktas vienos iš žymiausių Italijoje konservatorijų docento vardas.
O vardą, kaip sakoma, reikia pateisinti... Todėl į Italiją maestro vyko ne jos peizažu pasigrožėti, o savo profesiniu patyrimu pasidalinti su tenykščiais kolegomis muzikais bei Redžijo Kalabrijos F.Cilea konservatorijos akademine bendruomene.
Italai buvo nustebę
Per daugiau nei dešimt mokymo valandų S.Domarkas šios turtingą istorinę ir muzikinę praeitį turinčios konservatorijos docentūrą, profesūrą bei vyresniųjų kursų studentus supažindino su savo pagrindiniais kūrybiniais kriterijais, kuriais remiasi vadovaudamas Klaipėdos muzikiniam teatrui bei jo Mažosios Lietuvos simfoniniam orkestrui. Maestro apžvelgė teatro repertuaro bei orkestro koncertinių programų sudarymo principus ir problemas.
Pasak S.Domarko, italai klausėsi susidomėję, daug klausinėjo, teiravosi apie mūsų teatro organizacinę struktūrą, repertuarinę politiką. „Matyt, jiems smalsu todėl, kad Italijoje kaip ir nėra iš valstybės biudžeto finansuojamų repertuarinių teatrų, – pasakojo S.Domarkas „Klaipėdai“. – Jie buvo nustebę, kad pas mus vienas ir tas pats artistas tris vakarus iš eilės vaidina tris skirtingus vaidmenis.“
Paskaitas iliustravo
Su italų muzikų auditorija S.Domarkas taip pat dalinosi mintimis apie lietuvių, rusų, italų operinės bei simfoninės muzikos interpretacijas. O diskusijose jos buvo lyginamos su to paties pobūdžio dabartinių italų dirigentų darbais.
Maestro į Italiją nusivežė Klaipėdos muzikinio teatro spektaklių, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertų audio- ir videoįrašų. Pasak S.Domarko, ši „vaizdinė muzikinė medžiaga“ buvo būtina, norint pailiustruoti, pagrįsti mintį. Taigi italai turėjo progą bent iš tolo susipažinti su naujausiu festivaliniu Klaipėdos muzikinio teatro pastatymu – Dž. Verdžio opera „Rigoletas“, išgirsti, kaip P.Čaikovskio Ketvirtąją ir Šeštąją simfonijas, G.Holsto „Planetas“, M.K.Čiurlionio kūrybą interpretuoja Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras.
Naujiena italams
„Italai iš prigimties labai draugiški, linkę bendrauti, - pastebėjo S.Domarkas. – Jie mus pripažįsta kaip Rytų Europos atstovus. Ne viskas naujųjų Europos Sąjungos šalių kultūrose jiems gerai žinoma. Lietuva muzikaliesiems italams itin įdomi šia, muzikine, prasme. Atrodo, jie mielai norėtų susipažinti su mūsų kultūros ištakomis, tradicijomis, tautiniu epu“.
Todėl vienoje iš savo paskaitų S.Domarkas italams pasakojo apie M.K.Čiurlionio kūrybą, pailiustruodamas savo teiginius M.K.Čiurlionio tapybos reprodukcijomis. „Pavyzdžiui, bandžiau kolegoms pademonstruoti, kaip skamba M.K.Čiurlionio „Sonata“ jo tapyboje ir muzikoje, kalbėjau apie tai, kokią vietą M.K.Čiurlio-nis užima Europos kultūroje. Daug kam tai buvo nauja. Gaila, kad iki šiol apie M.K.Čiurlionio kūrybą italai beveik nieko nežino, tie impulsai jiems buvo nauji ir nuostabūs. Viliuosi, ateityje, kai šių kursų klausytojai užsuks į Lietuvą, jie būtinai aplankys M.K.Čiurlio-nio muziejų Kaune ir patirs gyvų nepakartojamų įspūdžių.“
Ko nėra vadovėliuose
Anot S.Domarko, ir rusų muzikinė kultūra tebeintriguoja italus. “P.Čaikovskio Ketvirtoji simfonija jiems buvo įdomi”, - tvirtino S.Domarkas, prisiminęs, kaip italų muzikai įdėmiai klausėsi paskaitos ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, atliekančio šią simfoniją, įrašo. „Pakomentavau ir pasidalinau samprotavimais, kodėl P.Čaikovskis toks populiarus ir mėgstamas iki šiol visame pasaulyje, - pasakojo maestro. – Kalbėjau apie tokius dalykus, kurie Italijoje galbūt nėra žinomi. Bent jau taip atrodė, sprendžiant iš auditorijos reakcijos. Italus suintrigavo mintis, jog P.Čaikovskis įkvėpimo savo kūrybai sėmėsi iš... miesto romanso. Prisimenate, kokiu motyvu prasideda jo Ketvirtoji simfonija? Juk tai „Oči čiornyje...“! Genijaus rankose šis ir kiti senojo rusų romanso motyvai įgavo naują formą ir davė tokį nuostabų rezultatą.“ Pasak S.Domarko, vargu, ar kokioje knygoje apie tai paskaitytume. Maestro, studijavęs Sankt Peterburgo konservatorijoje, italams apie rusų muzikos klasiką papasakojo daug dalykų, kurių nėra jokiuose vadovėliuose.
Visi meistriškumo kursų klausytojai tradiciškai gavo specialius diplomus su konservatorijos direktoriaus Antonino Sorgonos ir naujojo jos docento iš Lietuvos, šių kursų vadovo klaipėdiečio teatro vadovo ir dirigento S.Domarko parašais.
Įsimylėjęs Lietuvą
Likusį laiką po paskaitų S.Domarkas sako turiningai praleidęs su senu bičiuliu Džiuzepe Kurao, kuris aprodė Redžijo Kalabrijos apylinkes, pakvietė pasisvečiuoti savo namuose. Klarnetininkas Dž.Kurao, beje, auginantis du našlaičius vaikus iš Lietuvos, pasak S.Domarko, yra Lietuvos muzikinio gyvenimo propaguotojas šiame Italijos regione. Anot maestro, jo italas kolega be galo įsimylėjęs Lietuvą, čia dažnai lankosi jau šešti metai, Klaipėdos universitete vedė meistriškumo kursus, trejetą kartų ruošė bendras programas ir koncertavo su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru.
„Ir dabar jo namuose Italijoje dažnai girdėti lietuviška šneka, – sakė S.Domarkas. – Buvau sutikęs tris studentes iš Lietuvos, kurios F.Cilea konservatorijoje lanko kursus arba jau ir studijuoja. Džiuzepė Kurao joms išrūpino nemenkas stipendijas, vieną priglaudė gyventi savo namuose, kitoms padėjo susirasti pastogę pas draugus. Studentėms tai nieko nekainuoja, Džiuzepė ir toliau jomis rūpinasi, jas globoja lyg savo dukras“.
Kviečia koncertuoti
Iš Italijos maestro S.Domarkas parsivežė naujų idėjų ir kūrybinio bendradarbiavimo pasiūlymų. „Vienas iš F.Cilea konservatorijos docentų yra Italijos sakralinės muzikos globėjas. Jis į Redžijo Kalabriją pakoncertuoti kviečia mūsų Muzikinio teatro chorą ir orkestrą“, - džiaugėsi teatro vadovas.
S.Domarkas sako kuo toliau, tuo labiau įsitikinantis, jog daug kas meno pasaulyje, jo tarptautiniuose santykiuose priklauso nuo gerų asmeninių kontaktų. „Jų dėka atsiranda dialogas, bendravimo formos, atrandami keliai idėjas įgyvendinti“, - teigė maestro. Jo nuomone, ši trumpa išvyka į Italiją atostogų sąskaita ateityje gali duoti labai daug naudos teatrui, jo kolektyvui, Klaipėdos miestui.
Naujausi komentarai