JAUNAS MENAS
Suomiai rato neišrado
Dailės parodų rūmuose svečiuojasi devynių jaunųjų Suo-mijos menininkų ekspedicija ir jų šiuolaikinio meno projektas “Ratas”. Į jo vernisažą susirinko kaip reta daug Klaipėdos uostamiesčio jaunuomenės, kurią vis dažniau sugeba sudominti atjaunėjusios rūmų darbuotojų komandos inspiruotos parodos bei meno akcijos. Šiuosyk prisidėjo ir kaimynai suomiai, savo projekto pristatymą pagyvinę performensu, kurį klaipėdiečiai stebėjo su deramu svetingumu, susikaupę ir apsiginklavę kantrybe.
Suomijos jaunosios menininkų kartos avangardo paroda, nusidriekusi per tris antrojo rūmų aukšto sales ir, anot autorių, atspindinti kelionės idėją, apeliuoja į šiandieninę žmonijos situaciją bei kasdienio gyvenimo realijas. Jokių užsienietiškų stebuklų, stulbinančių ar šokiruojančių meno atradimų joje kaip ir nėra. „Viskas yra žemiška“, - skelbia ir projekto kredo. Jaunieji menininkai tapyboje, skulptūroje, instaliacijose, videomene bei fotografijose įkūnija savo kūrybinę patirtį ir tai daro su paperkamu, kartais netgi naiviu, o kitąsyk ir lėkštoku atvirumu, naudodamiesi įprastais siurrealistiniais efektais, mišriomis technikomis, tradicinėmis ir pigiomis, perdirbtomis medžiagomis. Kita vertus, tai atveria erdves parodos žiūrovų asociacijoms ir palyginimams, deja, ne visuomet svečių meno naudai.
Vis dėlto yra įdomių ir nenuobodžių dalykų. Kad ir Siuzanos Kekonen darbai, sujungiantys peizažo fotografiją ir linijinius šviesos piešinius, bei Merjos Hanikainen fotografijose užfiksuota neįgalių vaikų kasdienybė. Linksmai jautiesi pakliuvęs į Džerio E. Sepaneno instaliacijos erdvę, kurioje tarsi atsitiktinai pažirusios praūžusios puotos nuotaikos. Gali atsiverti įvairialypėms interpretacijoms ir analizuoti, kaip kasdieniai objektai, “išimti” iš įprastos aplinkos ir įkurdinti jiems nebūdingoje erdvėje ar susieti netikėtais santykiais, praranda savo pirminę reikšmę ir ima keistis, virsdami kažkuo nauju ir paslaptingu. „Konstruktyviomis tragedijomis“ pavadinęs savo skulptūrines kompozicijas Sebastijanas Boulteris žaviai paprastas bei konceptualus, to pristinga anatominėse jo tapybos studijose. Šiame žanre bene įspūdingiausi Viso Knutilos paveikslai, į visas puses plūstantys dinamiška spalvų ir laiko grūstimi, ir Temu Takatalo ryškiaspalviai pasivaikščiojimai su skėčiu bei lazda, išeinantys už tapybos ribų ir priartėjantys prie instaliacijos.
Atidarymo metu Styvas Pedersenas pristatė performensą “Lėlės viduje“. Vaizduodamas žmogaus gimimą, gyvenimą ir mirtį - kaip tarpusavyje susijusius transformacijos stebuklus bei nuolat vykstantį procesą, - menininkas pasitelkė paprastus buities daiktus, mitologiją, punkroką ir tradicinį japonų šokį buto. Kad ritualinių apeigų raiška transcendentiškai persiduotų publikai, provokuotų jos pasąmonę, menininkas net išsirengė nuogai, ir jo pastangos susilaukė plojimų.
Naujausi komentarai