Šurmuliuos „Klampi Pėda 594“ Pereiti į pagrindinį turinį

Šurmuliuos „Klampi Pėda 594“

2007-06-29 09:00

Šurmuliuos „Klampi Pėda 594“

„Klaipėdos istoriją kuriame kartu!“ - su tokiu šūkiu liepos 2-ąją Klaipėdoje vyks festivalis „Klampi Pėda 594“.

Miesto labui

Pirmadienį 19 val. miestelėnai laukiami senamiestyje, prie galerijos „Pėda“. Greta - Tomo / Vežėjų / Pasiuntinių / Didžiosios Vandens gatvių ir šiame kvadrate esančiame skvere daugiau nei tris valandas šurmuliuos siautulingas meno renginys, žada jo sumanytojai dailininkas Vytautas Karčiauskas – juvelyras, „Slibino” skulptūros ir „Klampios Pėdos” autorius, Alvydas Vizgirda – renginio režisierius, Valdas Puidokas – renginio prodiuseris.

Jų projektas sieks meniniu veiksmu formuoti Klaipėdos senamiesčio įvaizdį, skatinti turizmą, naujų kultūros tradicijų atsiradimą ir įtraukti Klaipėdos gyventojus, buvusius klaipėdiečius bei atvykėlius vieningai veikti Klaipėdos miesto labui.

Su performansu

Renginio programa sudaryta iš trijų dalių, kurias sujungs teatralizuotas gatvės vaidinimas „Juodosios magijos šokis”. Jo metu bus parodytas dar niekur nedemonstruotas performansas – vaidinimas su ryškiais, į senovę apeliuojančiais kostiumais. Jį ves „brolis – atklydėlis”, ieškantis savo dingusio brolio pagal jo paliktas pėdas...

Performansą vainikuos stilizuota keturių nominantų pėdų atspaudų „paėmimo“ ceremonija „Klampios Pėdos 594“. Bet tik rugpjūčio 1-ąją paaiškės, kurio iš jų pėda Klaipėdos senamiesčio grindinyje bus įamžinta pirmoji. V.Karčiauskas siekia, kad tai taptų tradicija - taip pagerbiant žinomus Klaipėdos miesto bendruomenės veikėjus dar jiems gyviems esant, o ne po mirties. Anot jo, kiekvienais metais per miesto gimtadienį senamiesčio grindinyje galėtų būti „įspaudžiama“ bent po vieną tokią – šiam miestui nusipelniusio žmogaus pėdą. Šiemet į šią garbę pretenduoja istorikas, muziejininkas, rašytojas Aloyzas Každailis, Klaipėdos dramos teatro aktorė Nelė Savičenko, teatro veteranas, teatrologas Balys Juškevičius ir dailininkas Anatolijus Klemencovas.

Taip pat ir kiti miestelėnai bei uostamiesčio svečiai galės „įamžinti” savo pėdą su savo inicialais ant specialiai šiai atrakcijai paruoštos drobės. Skvere susirinkusieji galės stebėti tapančius dailininkus, įsigyti savo portretą / šaržą, Klaipėdos fotogalerija suteiks galimybę įsigyti meninę nuotrauką.

Renginio „vinimi“ turėtų tapti Klaipėdos vardo, kaip pavadinimo atsiradimo, vieno iš mitų įamžinimas - „Slibino“ skulptūros pristatymas ir padavimo aprašymo (lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis) lentos atidengimas.

Legenda pasakoja...

...kaip prie Akmenos vidupio įsikūrusi gentis du narsiausius giminės medžiotojus – šviesiaplaukius, mėlynakius Elnią ir Vilką, išsiuntė tinkamesnės vietos gyvenimui ieškoti. Laukinių gyvulių takais keliaudami, Ugnį ir Saulę šventomis laikę broliai pamatė nuo aukštumos mėlyną jūros paviršių. Norėdami jūrą pasveikinti ir nuo jos skiriančią klampią balą aplenkti, broliai pasirinko du skirtingus takus. Sėkmingai didingą beribę jūrą pasiekęs Elnias pagalvojo, jog čia, prie geltonų smilčių ir žalių salų, atves savo giminę. Tą valandą pagal Akmenos upę ėjęs Vilkas pradingo amžiams. Kiek Elnias šaukė, kiek ieškojo - tik klampią pėdą, pelkės ryjamą, terado. Sugrįžęs atsivedė Elnias savo giminę ištirton vieton gyventi. Apie Elnio nuotykius ir bergždžią klaidžiojimą pradingusio Vilko pėdomis šimtmečius buvo pasakojama genties vaikams, kol istorija pasimiršo ir liko tik tos vietos, kur Vilkas pražuvo, pavadinimas - „Klai (džiota) pėda“.

Yra žinoma, kad Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart paminėtas 1413 metais Vytauto laiške, kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje. Nuo tol praėjo 594 metai, - primena festivalio organizatoriai.

Dainuos bardai

„Klampi Pėda 594“ – tai ir dainuojamosios poezijos – bardų festivalis. Tokio muzikinio žanro renginio Klaipėda dar neturi.

Šiemet jame žada pasirodyti bardai Darius Žvirblis, Jonas Baltokas, Alina Orlova, Andrius Kulikauskas, Saulius Bareikis, Gediminas Storpirštis.

Rengėjai tikisi, kad bardų festivalis Klaipėdoje vyks kasmet ir garsins mūsų uostamiesčio vardą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų