Tapytojas, kuriam „patinka varžtus sukinėti“

Brandūs, išbaigti ir profesionalūs paveikslai – taip meno žinovai įvertino „Klaipėdos galerijoje” veikiančią klaipėdiečio dailininko Algirdo Vadoklio tapybos parodą. Talentingo dailininko peizažai visus užbūrė ekspresija, sodriu potėpiu, klasikinei lietuvių tapybai būdinga subtilia kompozicija ir koloristine kultūra.

Tapybai trūksta laiko

A.Vadoklis – profesionalus dailininkas, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys – gana ilgam buvo dingęs iš dailininkų ir dailės gerbėjų akiračio. „Niekur nebuvau dingęs, – gynėsi dailininkas. – Tiesiog maniau, kam reikia tų parodų?!. Aš labai sunkiai tapau, lėtai ir neproduktyviai. Iš tapybos negyvenu, tad dažnai menui nelieka laiko. Juk kad gimtų paveikslas reikia darbo. O dirbti prie jo nėra kada.“

Pagrindinės A.Vadoklio pareigos – Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto gamybinio mokymo meistras. „Remontuoju stakles, užtikrinu sėkmingą studentų mokymosi procesą“, – apie savo profesinę veiklą pasakojo dailininkas. Anot jo, techninis ir kūrybinis darbas puikiai dera tarpusavyje. Tapytojas dar prieš studijas Dailės akademijoje yra baigęs elektromechanikos technikumą ir jam „patinka varžtus sukinėti“. „Varžtus sukinėdamas labai gerai atsipalaiduoju nuo sunkaus darbo – tapybos, o varžtus pasukiojus vėl labai smagu tapyti“, – juokėsi A.Vadoklis.

Gamta nepyksta

Jis dažnai važinėja po Neringą dviračiu. „Papiešiu, paeskizuoju, todėl mano kūryboje daug Neringos vaizdų,“ – sakė dailininkas, paklaustas, kaip gimsta paveikslų siužetai, kuriuose – Kuršių marios, laivai, medžiai, neįmantrūs senieji pastatai. Peizažas dailininkui patrauklus, nes suteikia daugiau laisvės: „Tarkim, nepatinka man tas medis, tai ir netapau jo. Gamta nepyksta, jei savo nuožiūra šį bei tą pakoreguoju“.

Parodai A.Vadoklis sakė atrinkęs paskutinių dvejų metų darbus. Dvi dešimtys puikių, nemonotoniškų, vientisą ekspoziciją sudarančių paveikslų per dvejus metus ir atodūsiai, esą dirbąs neproduktyviai. Juk parodai neabejotinai buvo atrinkti geriausi, vienatemiai, o dailininko dirbtuvėje liko daug pradėtų ir nebaigtų darbų. Mano nuostabą dailininkas nubraukė juoku: „Violeta Jusionienė privertė susiimti ir pabaigti, kas pradėta“.

Pranašystės pildosi

Paskutinįkart su įspūdinga keliasdešimties tapybos darbų kolekcija A.Vadoklis labai sėkmingai dalyvavo bendroje (kartu su tapytojais Vidu Pinkevičiumi ir Liudviku Natalevičiumi) tapybos parodoje „Menas be sienų“, vykusioje prieš metus Kaliningrade. Tada, džiaugdamasi pavykusia paroda jos organizatorė „Klaipėdos galerijos“ direktorė V.Jusionienė sakė: „Manau, kad A.Vadoklio žvaigždė labai ryškiai sužibs Lietuvos tapybos padangėje“. Akivaizdu, kad savo nuomonės ji nepakeitė, o Klaipėdos meno gerbėjų dėmesys parodai ir paslaptingam jos autoriui liudija meno žinovės ir propaguotojos teisumą.

„Dailininko kūryba visuotinio judėjimo, skubos standartu tampančio naujumo šurmulyje sugeba išsaugoti nuoširdų jausmą, paprastumą ir grynumą. Ištikimybė savo pasaulėjautai ir talento prigimčiai – vertingiausi tapytojo individualybės bruožai, – teigta anonsuojant parodą. – Susitikimas su A.Vadoklio kūryba – tarsi sugrįžimas į šviesią, jaukią gamtą: pavasario dienų giedrą, jūros ir medžių darną“. Galbūt sodriame, drąsiame A.Vadoklio potėpyje randa prieglobstį tie, kas pavargo klaidžioti po sintetikos ir technologijų džiungles?..

Prie dėmesio nepratęs

Parodos atidarymas, kaip visada „Klaipėdos galerijoje“, vyko jaukiai, lyg namie. Ir galerijos darbuotojai, ir atidarymo svečiai neslėpė teigiamų emocijų ir apgaubė autorių dėkingumo bei pripažinimo šiluma.

„Buvo labai malonu matyti, kad žmonės priima mano kūrybą, – pripažino parodos autorius. – Vernisažas man patiko, nors, prisipažinsiu – dėl neįpratimo – juk parodas rengiu ypač retai – buvo baugu“. Dar vis supamas prisiminimų, dailininkas juokavo, kad geri šios parodos įspūdžiai paskatins jį ekspozicijas rengti dažniau: „Taip prie tokio dėmesio gal net įprasiu,“ – juokėsi menininkas.

Kitos autorinės parodos greitai neplanuojantis dailininkas žadėjo su naujais, nematytais darbais antroje vasaros pusėje dalyvauti bendroje Klaipėdos dailininkų parodoje „Vakarų vėjai“. O kol kas... „Man nieko nereikia – sakė, – kai tik turiu laiko, pasistatau molbertą ir tapau“.