PARODŲ SALĖSE
Tarp juodos ir raudonos spalvų menininkai nutiesė emocijų tiltą
Ruduo – už lango, bet ne Klaipėdos galerijose. Jos darganotai melancholijai priešpastato itin kontrastingų spalvų ir ne mažiau kontrastingų vertinimų susilaukusį meną. „Klaipėdos galerijoje“ vyksta įnirtinga „Raudonos ir juodos“ korida. Klaipėdos paveikslų galerijoje pristatomas kontroversiškas meno projektas „Madonos ikonografija mene“.
Publiką išgąsdino
Pristatydamas „Madonos ikonografijos mene“ parodą, dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius teigė, jog tai universalaus meno projektas, teigiantis, stebintis, fiksuojantis kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sąsajas, sakralaus meno tradicijos gyvybingumą, madonos tipų, formos kaitą meno istorijoje. Keliauti per epochas ir tą kaitą geriau pajusti parodos žiūrovams padeda režisieriaus R.Rickevičiaus videomiksas www.madona.st – tiesioginė aliuzija į pasaulio interneto tinklą. Toks tinklalapis iš tikrųjų neegzistuoja, jame panaršyti galima tik akimis ir tik atėjus į parodą. Jos autoriai, anot projekto kuratoriaus, irgi keliauja per epochas, savaip interpretuoja jų stilistiką, raidą, idėjinę sklaidą. Dabarties lietuvių menininkų madonos versijos, anot I.Kazakevičiaus, pačios įvairiausios: „nekanoninės, primityvios, saloninės, kičinės-turginės, naujai liturginės, grakščios, abstrakčios, šalia klasikos tako, klausia, atsako...“ Gal jos ir tokios, bet paroda to neatskleidžia. Ji labiau primena šiuolaikinio meno kratinį, kurį bandoma kažkaip „pritempti“ prie parodos pavadinimo ir taip „atidirbti“ kultūros ir meno fondų projektui skirtas lėšas. Betgi projekto kuratorius atkakliai tvirtina, kad jis specialiai kūrė tokį įspūdį – miksavo klasiką ir popsą, nes šiuolaikiniame gyvenime tai persipynę. Taigi dar viena aliuzija į mūsų gyvenimą ir meno suartėji
Koks šiuolaikinės madonos įvaizdis? – klausia parodos rengėjai. Joje dalyvaujantys net 33 autoriai (tarp jų – 7 klaipėdiečiai) į tą klausimą įsiklauso toli gražu ne visi, dauguma pluša kaip plušę kiekvienas savo dirvonuose. Aišku viena – jie visi labai skirtingi, kiekvienas turi savitą braižą, ambicijų, jaučia poreikį atsinaujinti. Bet kur čia požiūris į sakralumą, kanonus, tradiciją? Kaip ir nematyt. Arba jis labai giliai.
Anot menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės, per vernisažą irgi dar nespėjusios pajusti to požiūrio, ši paroda patraukli technine prasme ir autorių įvairove. Jai savo senesnius tapybos, skulptūros, grafikos ir fotografijos darbus davė arba specialiai sukūrė menininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Įspūdis toks, kad dauguma į madoną žiūri visiškai be skrupulų. Gana drastiškas, gąsdinantis įspūdis. Adekvati ir pirmoji žiūrovų reakcija – sumišusi, santūri arba atvirai kritiška.
„O vis dėlto gal ir gerai, kad čia tai vyksta – įneša šviežumo į miestą, kuris nutolęs nuo centro ir kuriame kartais susiklosto nuomonė, kad tai skrupulinga, neliečiama tema“, - svarstė K.Jokubavičienė. Pasak jos, smagu, kad paroda „Šiuolaikinė madona“ atsidūrė greta P.Domšaičio darbų. Jis turi ypatingą nuostatą šia tema, nors jį drąsiai galime laikyti šiuolaikiniu dailininku, gal netgi modernesniu už kai kuriuos autorius šioje parodoje...
Pražydo aistringos nakties gėlės
„Raudona ir juoda“ parodoje galima šiek tiek atsipūsti, atsipalaiduoti ir tiesiog pasinerti į žaismingą reginį bei jausmus.
Dviejų tokių stiprių spalvų korida įdomi dviem aspektais – simboliniu ir emociniu. Taigi galima pasirinkti, kaip „skaityti“ klaipėdiečių menininkų darbus. Apie tų dviejų spalvų simboliką jau žinome: gyvenimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, kortų kaladė... Emocinis klodas gal įdomesnis ir savitesnis. Jame raudona papildo juodą ir atgaivina, įneša gyvybės. Bet kokiu atveju, nuo mūsų pačių priklauso, iš kurios spalvos daugiau pasisemsime...
Paroda maloniai nuteikia savotišku lengvumu ir teminiu vientisumu, nors vėlgi autoriai bei žanrai – patys įvairiausi. L.Skačkauskai-
tė-Kuklienė ir L.Vėgelienė eksponuoja monotipijas, R.Bočkutė – kaligrafinius etiudus, S.Bertulis – asambliažą, V.Giniotytė – skulptūrinį krėslą iš odos ir pliušo. Tapytojų vėlgi daugiausia – A.Ramanauskas, D.Andriulio-nis, R.Jurgelis, L.Natalevičius, A.Banytė, A.Mėčius, I.Kazakevičius. Kone visų autorių darbai – nauji, specialiai šiai parodai sukurti.
Smagi paroda, džiazuojančios dvasios. Toks buvo ir jos atidarymas. Į vernisažą parodos rengėjai bei autoriai susirinko apsirengę vėlgi tik dviejų spalvų – raudonos ir juodos – drabužiais, kiti netgi raudoną rožę įsisegę į atlapą. Aktorė Nijolė Sabulytė susirinkusiems padovanojo dainą apie meilę. Paskui visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti nupiešti bendrą paveikslą – vėlgi tik dviem spalvomis – raudona ir juoda. Jis liks galerijoje – kaip prisiminimas apie parodą, kuri vėlų rudenį čia tiesiog ėmė ir ryškiai pražydo spalvinėmis bei emocinėmis Klaipėdos dailininkų improvizacijomis.
Naujausi komentarai