Susipažino Smetonų namuose

Neatsitiktinai dideliu tarpukario tarpsniu Lietuva buvo vadinama svainių respublika – kurį laiką vienu metu šalį valdę prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Juozas Tūbelis buvo vedę seseris Sofiją ir Jadvygą Chodakauskaites. Šias įtakingas seseris ir Smetonų porą ankstesnėse savo knygose I.Jakubavičienė yra aprašiusi neįprastu istorikams stiliumi – kruopščiai surinktus faktus iš tų asmenybių gyvenimo įvilkusi į patrauklų skaitytojams pasakojimo stilių. Trečioje savo knygoje autorė pateikia gaspadorišku šalies valdymu, erudicija garsėjusio J.Tūbelio ir žavios, išsilavinusios, energingos valstybės tarnautojos J.Chodakauskaitės šeimyninį portretą.

1882 m. pasiturinčio ūkininko šeimoje gimęs J.Tūbelis, dar mokydamasis Mintaujos gimnazijoje, susipažino su bendramoksliu A.Smetona. Po agronomijos studijų Rygoje grįžo į Lietuvą, dirbo Jono Jablonskio, Petro Vileišio ir A.Smetonos redaguotuose leidiniuose. Bendradarbiavimas lietuviškoje spaudoje J.Tūbelį dar artimiau suvedė su A.Smetona. Pastarasis pakvietė jį į savo namus Vilniuje, kur 1907 m. rinkdavosi lietuvių visuomenininkai. Būtent ten J.Tūbelis susipažino su Sofijos Smetonienės seserimi Jadvyga.

Į plačios erudicijos, praktiško proto jauną agronomą J.Tūbelį anuo metu atkreipė dėmesį gan demokratiškų pažiūrų Kauno gubernatorius Piotras Veriovkinas – pasiūlė jaunuoliui dirbti Kauno gubernijos žemės tvarkomojoje komisijoje. Netrukus, t.y. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tapęs Rusijos kariuomenės intendantu ir turėjęs evakuoti kariuomenės maisto atsargas į Rusiją, J.Tūbelis nutarė dalį maisto sandėlių palikti Vilniuje, Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijai, kurioje pirmu smuiku grojo Smetonų pora.

Pirmosios užduotys

Na, o Jadvyga, kilusi iš XVI a. LDK bajorų Chodakauskų giminės, buvo jauniausia iš keturių šeimos vaikų. Ji, beje, kaip ir būsimas jos vyras J.Tūbelis, 1905 m. buvo pašalinta iš Mintaujos mergaičių gimnazijos už maištavimą prieš caro valdžią. Tad tęsė mokslus Vilniuje ir, gyvendama sesers S.Smetonienės namuose, susipažino ne tik su J.Tūbeliu, bet ir su veikliausiomis to meto lietuvių moterimis, neakivaizdiniu būdu čia baigdama politinių ir kultūrinių diskusijų akademiją.

Studijuodama Peterburge ir kartu dirbdama, Jadvyga bendravo su lietuviais studentais Kipru Petrausku, Adomu Varnu, Augustinu Voldemaru ir kt. Beje, A.Voldemaras buvo vyresnis už Jadvygą – mielai parūpindavo jai, studijavusiai istoriją, egzaminams literatūros. Toks rūpestingumas radosi ne vien iš draugiškumo. Tačiau apie tai vėliau.

Lietuvos Tarybai vis aktyviau siekiant šalies nepriklausomybės, dalis Rusijoje dirbusių lietuvių inteligentų suskato dalyvauti kuriant savo valstybę, ir J.Chodakauskaitė 1917 m. grįžo į vokiečių dar okupuotą Vilnių, į Smetonų namus, kuriuose gyvenimas virte virė. Per "Lietuvos aidą" ir kitus slaptus leidinius Lietuvos Taryba brandino nepriklausomybės idėją, kuria aistringai tikėjo išsilavinusi žavi jauna Jadvyga. Pirmiausia Lietuvos Taryba įtraukė Jadvygą į slaptą operaciją, kurios metu į Vokietiją buvo slapta nugabenti keli "Lietuvos aido" numeriai su juose išspausdintu 1918 m. Vasario 16-osios aktu. Kita svarbi Lietuvos Tarybos pirmininko A.Smetonos jai pavesta užduotis – išvykti į Berlyną ir ten vokiečių kalba leisti laikraštį, skleidžiant jame Lietuvos nepriklausomybės idėjas. J.Chodakauskaitė ir tai padarė.

Pirmoji Lietuvos diplomatė

Legenda tapo istorija, kaip J.Chodakauskaitė atgabeno į Vilnių oficialų Wilhelmo von Uracho sutikimą tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II, kas turėjo anuomet padėti Lietuvai atsikratyti Vokietijos įtakos. Tą raštą Jadvyga turėjo atgabenti iš Berlyno, tačiau kelionės rytą, supainiojusi A.Smetonos akių lašus – juos buvo nupirkusi svainio prašymu Berlyne – su savaisiais, tapo beveik nerege. Tačiau bendražygiai ją palydėjo iki traukinio ir įkėlė į vagoną. Naktį ji miegojo nenusiaudama aulinukų. Mat viename jų buvo tas oficialus raštas, kurio neaptiko per kratą Vokietijos pasieniečiai.

J. Tūbelienė ilgainiui Kaune išgarsėjo kaip pati stilingiausia laikinosios sostinės ponia.

Kai 1918 m. ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru tapo A.Voldmaras, jis pasikvietė nuo Peterburgo laikų pažįstamą J.Chodakauskaitę dirbti ministerijoje ir pavedė jai įsteigti Berne (Šveicarija) Lietuvos informacijos biurą. Pastarojo teikiamą informaciją perspausdindavo didžiosios telegramų agentūros – tai buvo didelis žavios ir išsilavinusios biuro vadovės nuopelnas. Beje, jai teko kurį laiką dirbti diplomatinį darbą, pavaduojant Lietuvos diplomatinės atstovybės Šveicarijoje vadovą – tai buvo itin retas reiškinys XX a. pradžioje. Po to J.Chodakauskaitė metus dirbo neoficialiai į Paryžiaus tarptautinę taikos konferenciją pakviestoje Lietuvos delegacijoje. Jadvyga sėkmingai susidorojo su jai skirta užduotimi – ieškoti politinės paramos besikuriančiai Lietuvai Paryžiaus spaudoje. Ji stebino prancūzus geru kalbos mokėjimu, elegancija, išsilavinimu.

1932 m.: J.Tūbelienė garsėjo grožiu ir elegancija. 1932 m. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Patyrė tarpukario #MeToo

Į politinių įvykių sūkurį panirusios netekėjusios, patrauklios išvaizdos ir neeilinių gabumų J.Chodakauskaitės bendradarbiai buvo vyrai. Tad natūralu, kad jai vienu metu simpatiją reiškė ne tik Petras Klimas, Bronius Kazys Balutis, bet ir tiesioginis jos viršininkas A.Voldemaras. Būtent jo nepadorius pasiūlymus, o šiuolaikine kalba kalbant – seksualinį priekabiavimą patyrė išvaizdžioji Jadvyga. Apie tai ji, sulaukusi žilos galvos, išdrįso pasipasakoti tik savo vaikaičiui, kai tokie skandalai XX a. 8-ajame dešimtmetyje kilo JAV. Beje, ji sugebėjo atsikirsti savo viršininkui ir toliau dirbo jo vadovaujamoje ministerijoje, visą gyvenimą neprasitarusi apie patirtą pažeminimą nei vyrui, nei seseriai.

Jadvyga ir Juozas Tūbeliai pora tapo, pasibaigus Paryžiaus taikos konferencijai. Jadvyga grįžo į Kauną 1920 m. beveik tiesiai į savo vestuves, kurias organizavo jos sesuo S.Smetonienė. Kukli vestuvių puota vyko prezidentūroje. Kadangi Jadvyga žinojo, kad Lietuvoje tuo metu nenusipirksi nei vestuvinės suknelės, nei šampano, tai visa tai atsivežė savo lagamine. Jaunavedžiai apsigyveno dviejų kambarių išsinuomotame bute Kauno centre. Juos sutuokęs J.Tumas-Vaižgantas po trejų metų pakrikštijo Tūbelių dukrelę Mariją, kuri dėl patirtos jos gimdymo metu traumos negalėjo pakelti rankų aukštyn ir ši negalia liko visam gyvenimui.

Įvairiapusės asmenybės

J.Tūbelienė ilgainiui Kaune išgarsėjo kaip pati stilingiausia laikinosios sostinės ponia, demonstruojanti Laisvės alėjoje naujausias Paryžiaus madas. Kaip atsiminimuose rašė Tūbelių dukra Marija, tėvai nebuvo šykštūs, bet pinigų nešvaistydavo. Jų abiejų skoniai tikrai buvo puikūs, bet kartu kuklūs. Jadvyga nenešiojo jokių auksinių ar deimantinių papuošalų, perlų vėrinių. Vienintelis jos ekstravagancijos akcentas buvo avalynė – visada parsiveždavo iš užsienio kelias poras naujų batų. Jai nerūpėjo prabangūs servizai, stalo įrankiai. Priešingai nei jos vyras, mažai skaitė, bet užtat mėgo aktyvų sportą – žaidė lauko tenisą, jodinėjo, plaukiojo, mielai lankėsi teatre, dailininkų darbų parodose, paremdavo jaunus dailininkus, padėdavo jiems gauti stipendijas mokslams užsienyje. Tūbeliai draugavo su Justinu Vienožinskiu, Pauliumi Galaune ir jo žmona, su Kajetonu Sklėriumi, Petru Kalpoku, Mstislavu Dobužinskiu ir kt.

1923 m.: J.Tūbelis rengiasi Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodai / Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus nuotr.

1918 m. rudenį Lietuvos laikinąją vyriausybę sudaręs A.Voldemaras pažinojo agronomą J.Tūbelį – pasiūlė jam imtis žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigų. Didžiulė atsakomybė užgulė J.Tūbelio pečius. Vis keičiantis ministrų kabineto sudėčiai, vėliau jis liko dirbti Žemės ūkio ministerijoje patarėju, o 1921 m. drauge su bendraminčiais įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą, vadovavo stambių kooperatyvų susivienijimui. Didieji J.Tūbelio projektai: "Lietūkis", "Maistas", "Pienocentras". Po 1926 m. gruodžio pučo, kai jį surengę karininkai pasiūlė A.Smetonai užimti prezidento postą, J.Tūbelis buvo paskirtas vadovauti Finansų ministerijai, o vėliau – ir ministrų kabinetui. Jam dirbant šiame poste, Lietuvos ekonomikos prioritetu tapo žemės ūkio kooperacija ir modernizavimas.

Pati rūpinosi namo statyba

Kaip prisimena M.Tūbelytė, jų namuose, Kaune, lankydavosi ne tik menininkai, bet ir daugybė kitų asmenų. Vienas jų, beje, buvo A.Voldemaras ir nė žodžio lietuviškai nemokanti neišvaizdi jo prancūzė žmona. Kai J.Tūbelis tapo ministru pirmininku, dukrelė jį, kaip ir visuomeniniuose reikaluose paskendusią mamą, matydavo namie retai. Tačiau mama kelis kartus per savaitę rasdavo laiko eiti su dukrele pasivaikščioti po miestą. Deja, ji negalėjo nė dešimties žingsnių žengti neužkalbinta ją pažinojusių žmonių. O ir į namus dažnai ateidavo svečių, skambėdavo telefonas. Tad J.Tūbelienė, norėdama pabėgti su dukrele nuo viso to, važiuodavo pasivaikščioti į Pažaislį.

1927 m.: J.Tūbelienė su dukrele Kaune / P. Kuhlmanno archyvo nuotr.

Tūbeliai gyveno taikiai – šeimos galva buvo nuolat paniręs į darbo reikalus, grįždavo namo vėlai išvargęs. Jam nerūpėjo buities reikalai – tenkinosi tuo, ką turi, kur gyvena, tačiau žmona norėjo savo būsto. Tad būtent jos iniciatyva Žaliakalnyje, Dainavos gatvėje, 1932 m. buvo pradėta Tūbelių namo, kurį projektavo Feliksas Vizbaras, statyba. J.Tūbelis, suprantama, nesikišo į namo statybos reikalus – jie užgriuvo ant J.Tūbelienės pečių.

Veikli pora

Po įkurtuvių skoningai, bet ne ištaigingai įrengtuose naujuose namuose J.Tūbelienė paniro į sodininkystę ir daržininkystę, augino triušius, vokiečių aviganį Liuksą, o name – foksterjerą Margį, kurį Tūbelių dukrelė vežiodavo lėlių vežimėlyje arba nešiodavo gėlių krepšelyje. Beje, ši viskuo aprūpinta mergaitė megzdavo su draugėmis našlaičiams megztukus, nes motina, vadovaudama Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungai, skatino atjausti nelaimingus mažylius. Be to, J.Tūbelienė nuo 1934 m. iki pat sovietų okupacijos buvo Kauno miesto tarybos narė. Ji buvo vienintelė moteris toje taryboje. Kartu ji  aktyviai veikė Sąjungos Vilniui vaduoti Moterų sekcijoje.

1965 m.: aktyviausias J.Tūbelienės gyvenimo laikotarpis JAV truko iki jos išėjimo į pensiją / Lietuvos Respublikos istorinės prezidentūros nuotr.

J.Tūbelis nemėgo fotografuotis, nors buvo elegantiškas vyras, vilkėjęs dažniausiai tamsų kostiumą, mėgęs pasiramsčiuoti juoda banginio ūso lazdele. Tai buvo labai asketiško gyvenimo būdo, ramus ir kuklus žmogus, gerbęs gerai dirbančius žmones, negreitas priimti sprendimus, bet kietas, juos vykdant. Su J.Tūbelio vardu sietinas Lietuvos ūkio harmonizavimas, privalomas pradinis išsilavinimas, profesinių mokyklų steigimas, ligos draudimas darbininkams ir kt.

Sugriovė savo sveikatą

J.Tūbelis dirbdavo ir rūkydavo labai daug, beveik neatostogaudavo. Tad, prastėjant jo sveikatai, žmona drauge su jį gydančiu gydytoju verste versdavo važiuoti J.Tūbelį gydytis į Šveicariją. Ten jis daug skaitydavo. Tačiau ilgainiui alinantis darbas – dirbdavo kasdien po keliolika valandų – ir beveik 100 surūkomų cigarečių per dieną sugriovė jo sveikatą. J.Tūbelis 1939 m. rudenį mirė namuose, prieš tai paprašęs žmonos stiklinės karštos arbatos. Manoma, kad paskutinę vinį į jo karstą įkalė žinia apie SSRS ir Vokietijos paktą. Šią žinią jis sutiko labai skausmingai, supratęs, kad šis dviejų totalitarinių valstybių sandėris nežadėjo nieko gero Lietuvai. Ir J.Tūbelis buvo teisus.

J.Tūbelio įsteigtos ir jo kuruotos įmonės vietoj didelių vainikų ir ilgų užuojautų laikraščiuose pinigus – arti 24 tūkst. litų – skyrė varguomenei šelpti žiemos metu ir neturtingų studentų stipendijoms. Vyro mirtis tapo didžiuliu išbandymu J.Tūbelienei, kurią, niekur anuomet nedirbusią, be kita ko, užgriuvo ir neapmokėtų sąskaitų lavina.

1940 m. birželio 15-ąją, neįvertinusi padėties rimtumo, J.Tūbelienė atsisakė kartu su Smetonų šeima palikti Lietuvą, tačiau vis dėlto pakluso atkakliems draugų raginimams – išvyko su dukrele ir vienu lagaminu rankoje. Tačiau ir užsienio šalyse Jadvyga neprapuolė – ilgainiui pasinaudojusi buvusiais ryšiais, savo sumanumu ir išsilavinimu, gavo JAV pilietybę, darbą ir pastogę. Gyvenimo saulėlydžio sulaukė, būdama 97 metų. Palaidota Konektikuto valstijoje, Putname.

Abiejų Tūbelių gyvenimas buvo susipynęs su įtampų ir netikėtumų kupina Lietuvos istorija.