Kultūros ministerijos atstovų teigimu, siūlomas kelias nėra tinkamiausias bei efektyviausias ir greičiausiai sukeltų daug neaiškumų.

„Šia pataisa įvedame pačią sąvoką, kurios Švietimo įstatyme nėra, nors kultūros pasu naudojasi daug ugdymo įstaigų“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Natūralu, kad senjorai, kurie taip pat dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, manau, taip pat turėtų tą paslaugą turėti“, – pridūrė ji.

Pagal Švietimo įstatymo pataisą, kultūros pasas apibrėžiamas tai valstybės finansuojama priemonė, skirta mokinių ir senjorų kultūriniam ugdymui.

„Ji suteikia galimybę visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, senjorams nemokamai arba su daliniu valstybės finansavimu dalyvauti įvairiose kultūrinėse ir meninėse veiklose“, – teigiama projekte.

Natūralu, kad senjorai, kurie taip pat dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, manau, taip pat turėtų tą paslaugą turėti.

A. Norkienė pripažino, kad kultūros paso galimybių atvėrimas senjorams pareikalautų papildomų biudžeto lėšų.

„Lėšų tikrai reikėtų daugiau, prašytume Vyriausybės išvados įvertinti, tačiau ne viską reikėtų matuoti kaštų matu, nauda grįžtų truputį kitu pavidalu. Manau, kad kultūros pasas – tikrai pasiteisinusi priemonė, ir kuo daugiau ja pasinaudos mūsų visuomenės, tuo turbūt būsime ir šviesesni, ir laimingesni“, – sakė parlamentarė.

Kultūros ministro patarėjos Ramunės Vaičiulytės teigimu, idėja įtraukti senjorus ir padėti socializuotis per kultūrą nėra nauja – jos akcentai sudėlioti ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o Kultūros ministerija su partneriais ieško galimų sprendimų.

„Džiaugiamės, kad ne tik mes matome senjorų socializacijos per kultūrą būtinybę, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad siūlomas kelias per Švietimo įstatymo pataisas ir mokiniams skirtą kultūros paso programą nėra tinkamiausias bei efektyviausias, o ir greičiausiai sukeltų daug neaiškumų“, – BNS sakė patarėja.

Anot jos, svarbu ne keisti įstatymus, bet numatyti aiškų senjorų socializacijos per kultūrą mechanizmą bei įvertinti jį realaus įgyvendinimo galimybių kontekste.

„Greičiausiai jis turėtų veikti ne švietimo srityje, o per savivaldybių socialinius skyrius arba bibliotekų tinklą, taip pat svarbu apskaičiuoti ir suplanuoti finansinius resursus“, – pabrėžė R. Vaičiulytė.

„Neįvertinus realių galimybių – taip pat ir finansinių – bei nesukūrus aiškaus mechanizmo net ir labai geros idėjos gali likti neįgyvendintos“, – pridūrė ji.

Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais, siekiant daugiau moksleivių įtraukti į kultūrinę veiklą ir edukacijas.

Kasmet šiai paslaugai valstybės biudžete numatoma apie 4 mln. eurų arba 11 eurų vienam moksleiviui.

Šiuo metu Kultūros pasas siūlo daugiau 3,5 tūkst. įvairių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų, apimančių kultūros paveldą, etninę kultūrą, architektūrą, cirką, baletą, kiną, lėlių teatrą, dramos teatrą, literatūrą ir kt.

Programą administruoja Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.