1923 m. leidykla "Gyldendal" viename laikraštyje įdėjo skelbimą, kuriame buvo reklamuojamas naujas kriminalinis romanas – istorija apie apiplėšimą traukinyje.

Norvegai, perskaitę šį skelbimą, ėmė jį painioti su tikra istorija. Tačiau net ir paaiškėjus, kad tai tėra fikcija, pavyko parduoti daugiau romano egzempliorių, negu buvo tikėtasi.

Nuo tada kriminalinės istorijos tapo neatsiejama norvegų Velykų laikotarpio tradicija.

Leidyklos atstovų iki šiol prašoma pakomentuoti šį keistą reiškinį.

"Gyldendal" atstovas Bjarne Buset neseniai užsiminė, kad kitos norvegų velykinės tradicijos, kad ir išvykimas iš miesto, leidžiant atostogas kalnuose, taip pat padeda išlaikyti šią neįprastą tradiciją gyvą.

"Mažai kitų šalių per Velykas turi tiek laisvų dienų kaip Norvegija. Dėl ilgos atostogų trukmės  turime laiko skaityti", – tikino B.Buset.

Norvegai mėgsta keliauti į kalnus ne tik skaityti, bet ir slidinėti. Kita gyventojų dalis Velykas praleidžia šiltuose kraštuose.

Na o šiuo metu kriminalinių romanų populiarumo viršūnėje – norvegų rašytojas Jo Nesbø, apdovanotas gausybe literatūros premijų, įvertintas ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Artėjant Velykoms, jau rodomas norvegų itin pamėgtas filmas "The Tinder Swindler" ir serialas "Inventing Anna".

Tačiau į kriminalus įsitraukiama ne vien per knygas bei televiziją.

Nuo 1997-ųjų pieno produktų bendrovė "Tine", artėjant Velykoms, ant pieno pakelių vaizduodavo įvairius animacinius kriminalinius pasakojimus.

Praėjusiais metais įmonė nusprendė juos pašalinti, tačiau iškart sulaukė neigiamos norvegų reakcijos, privertusios tęsti tradiciją.

"Norvegija, mes jus išgirdome", – buvo rašoma įmonės pranešime spaudai, kuriame paskelbta apie kriminalinių istorijų ant pieno pakelių sugrįžimą.