Kas yra meilė? Gali rasti daug apibrėžimų, tačiau kas tai yra?

Kartą skaičiau Vydūno išmintį šia tema ir supratau, kad ne žodžiuose yra atsakymas. Bet vis dėlto Vydūno tekstas leido pažvelgti į gyvenimą iš daug aukščiau. Įkvėpė. Atvėrė jausmą, kurį apibūdinčiau taip: eini gatve savo reikalais, gyveni savo gyvenimą ir netikėtai iš visai kito pasaulio padvelkia švelnus vėjelis, apglėbia, paglosto ir... pradingsta. Ir palieka toliau gyventi, toliau vaikščioti tomis pačiomis gatvėmis. Bet tu jau esi paglostytas...

Mudu su mylimąja jau kelerius metus po truputį sekame Vydūno draugijos veiklą, turime namuose jo raštų, o vienos Vydūno draugijos organizuotos vasaros stovyklos Bitėnuose metu atradę visai ploną, bet esmingą knygelę „Vydūnas apie meilę“, kurią itin lengva perskaityti vienu prisėdimu, nusprendėme ja pasidalyti ir su kitais.

Pirminė idėja buvo dar 2024 m. sukurti šiam Lietuvos išminčiui skirtą sienos fasado piešinį Vydūno alėjoje Kaune ir surengti atvirą kūrinio pristatymo šventę, kurios metu skambėtų Vydūno tekstai, pranešimas apie jo asmenybę, idėjai prijaučiančių draugų muzika, poezija... Rašėme, teikėme projektus ir gavome patvirtinimą iš Kauno akcentų programos, tačiau Lietuvos paveldosaugos departamentas leidimo tapyti filosofo portretą Žaliakalnio rajone neišdavė: pasirodo, kad visas Žaliakalnis yra griežtai saugomas kultūrinis paveldas, net jeigu pats namas ir nėra paveldosaugos objektas. Labai nusivylėme, tačiau susibūrimą, spinduliuojantį Vydūno išmintimi, vis tiek nusprendėme anksčiau ar vėliau įgyvendinti.

Agnė Dragūnaitė. Vydūnas. / Organizatorių nuotr.

Renginio idėją priėmė ir erdvę renginiui atvėrė jogos namai „Ramadasa“ ir šių namų steigėja, jogė, visuomenininkė dr. Ilma Pranciulytė. Ne paslaptis, kad Vydūnas ir pats gilinosi į Rytų filosofiją, pirmasis į lietuvių kalbą išvertė šventraštį Bhagavatgyta, todėl yra vadinamas ir pirmuoju Lietuvos jogu. Jis buvo ne tik filosofijos teoretikas, bet ir praktikas: gyveno sveikai, rūpinosi tautine savimone, akcentavo dorą ir skaistą, puoselėjo taurų žmoniškumą, kuris yra tiek pat (o gal ir dar labiau) aktualus ir šiandien.

Artėjant šių metų pavasarinėms meilės žmogui ir meilės tėvynei šventėms norėjosi įsiterpti ir vasario 15 d. pasiūlyti kitokį požiūrį į meilę nei dabar yra įprasta, tiesiog viešai paskaityti tekstą „Apie Meilę“ iš Vydūno knygos „Gimdymo slėpiniai“. Idėja išsiplėtė iki trijų valandų renginio, kurį savo gebėjimais ir energija praturtino įvairūs savo srities žinovai. Įspūdinga, kad Vydūno draugija dalyviams padovanojo apie šimtą įvairių Vydūno knygų. Knygelės „Vydūnas apie meilę“ sudarytojas lektorius Aleksandras Žarskus išsamiai pristatė meilės sąvokas skirtingų kultūrų, laikmečių ir asmenybių kontekstuose, kviesdamas ją suvokti plačiau ir giliau.

Tarpdisciplininė menininkė Agnė Dragūnaitė sukūrė Vydūno portretą būtent šiai progai ir papildė renginį sakraliomis savo kūrybos giesmėmis ir Tibeto varpelių skambesiu, kuris tapo muzikiniu fonu rašytojo Ramūno Vaicekausko skaitomam Vydūno tekstui „Apie Meilę“ iš jo knygos „Gimdymo slėpiniai“. Išklausius tekstą, vedlė Aurelija pakvietė dalyvius atsigręžti į save, dabarties momente tvyrančią meilę ir pajusti savastį. Galiausiai iš sėdimų vietų pakėlė ir iš aukštų materijų į kūnus sugrąžino, šokio ir judesio terapeutė Paulina Kleizaitė. Renginio idėją plėtoti padėjo „Kitas filmas“, o renginio viešinimo ėmėsi platformos „Lovemaking“ kuratorė Rugilė Žukauskaitė. Nuoširdus ačiū renginį užfiksavusiam kinematografui Arvydui Liorančui. Žinoma, dėkojame ir visiems susirinkusiems, dėl kurių ir dega vidinė Vydūno išminties ugnis. Ta proga susikūrė feisbuko grupė „Kūrenti Vydūno ugnį“, kur ir toliau skleidžiasi idėjos. Daugiau informacijos apie Vydūno veiklą galima rasti Vydūno draugijos svetainėje www.vydunodraugija.lt.

Į renginį atvyko daugiau kaip 50 žmonių. Kai kam iš susirinkusiųjų Vydūnas buvo netikėtas atradimas. Iš tiesų dar daug kas nežino, kokį išminties perlą turi Lietuva. Vydūno išmintis yra esminė ir aktuali, ji paveikia. Net pati Vydūno asmenybė šįkart suveikė kaip stipri, vienijanti ašis – įvairaus amžiaus ir sričių žmonės mielai, gyvybingai ir neatlygintinai prisijungė ir savaip papildė renginį, dalyvius vedė bendros idėjos, viskas įvyko tarsi savaime.

Ir jos skleidžiasi sklandžiai, nes, panašu, jau atėjo laikas. Atėjo laikas nupūsti dulkes nuo pamirštos išminties, kad ji padėtų atsiskleisti mūsų esmei. Nuostabu atrasti tai, kas jungia mus visus.

Kaip rašė Vydūnas, „Tas, per kurį veikia meilė, gali daryti kas jam tinka. Nebelinksta jis į niekus, tedaro vien tai, kas žmoniška.“