Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Kultūros ministerijos prašymą, parengtą įvertinus kultūros ir meno įstaigų argumentus.

„Įstaigos savo raštuose ir susitikimuose su Kultūros ministerijos vadovybe išreiškė abejones dėl tokios centralizacijos tikslingumo ir jos atitikimo Vyriausybės keliamiems tikslams – efektyvumo didinimui, finansinių išlaidų mažinimui ir operatyviam darbui. Įstaigos teigia, kad minėtų funkcijų centralizavimas stabdytų jų veiklą, didintų jos kaštus“, – teigė laikinasis kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kultūros ir meno įstaigos nepritarė finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimui, nes tai ne tik neleistų joms efektyviai dirbti ir vykdyti savo veiklos, siekti strateginių tikslų, bet ir užtikrinti savalaikio ir tinkamo ūkinių operacijų atlikimo, teisingo darbuotojų ir kviestinių atlikėjų apmokėjimo už darbą.

Įstaigos taip pat argumentavo, kad jų veikla turi savo finansinės apskaitos specifiką, kuri reikalauja tinkamo ir savalaikio operacijų užregistravimo finansinės apskaitos informacinėje sistemoje, o Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras kol kas nėra tinkamai tam pasirengęs.

Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu išbraukė daugiau kaip 20 nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų iš finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo proceso. Tarp jų – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir kitos.

Už bendrųjų funkcijų konsolidavimą viešajame sektoriuje atsakingas NBFC šiuo metu rūpinasi maždaug 200 Vyriausybei pavaldžių valstybės įstaigų aptarnavimu.