Tyrimais nustatyta, kad tai – vienas ankstesnių piliakalnių Lietuvoje, kuris galėjo susiformuoti pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Tai, kad apie 200 metrų virš jūros lygio Medsėdžių kaime esanti kalva gali būti piliakalnis, Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai spėjo, pastebėję vietovės specifinį reljefą. Dėl vešliai apaugusių medžių kalva yra sunkiai prieinama. Tokios vietos, pasak specialistų, – saugios ir jas žmonės pasirinkdavo natūraliai. Kasinėjant rasta lipdytos brūkšniuotosios keramikos šukių. O piliakalnio papėdėje – kitų, spėjama žmogaus sukurtų įvairių įrankių.

Parko specialistus sudomino ir lapės oloje rastas medžio anglies gabalėlis.

„Atlikus tyrimus buvo nustatytas šitos anglies amžius, kad jo amžius 1665 m., su plius minus 45 metų paklaida. Galėjo čia būti statiniai, įvairūs įtvirtinimai, galbūt stulpai, kurie be deguonies virto anglimi. Jeigu tiek laiko būtų stovėję atvirai ore, paviršiuje, tai jie būtų sudūlėję ir subyrėję“, – aiškina Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialistas Saulius Sidabras.

„Spėjama, kad galėjo būti kuršiai toje vietoje. Taip žiūrint, paskaičius istorinius šaltinius, kuršiai kariavo ir su vikingais. Tai niekas negali paneigti, kad iki čia galėjo atsibastyti ir vikingai“, – spėja Žemaitijos nacionalinio parko vadovas Ramūnas Lydis.

Spėjimus, kad tai – piliakalnis, patvirtino ir Kultūros paveldo departamentas. Iki šiol nežinomam piliakalniui, kuris, manoma, susiformavo pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų, suteiktas Medsėdžio vardas.

Plačiau – LRT reportaže.