Auksinė grandinėlė su kryželiu, puoštu brangakmeniais, – papuošalas ar religinis simbolis, dera su ja pasirodyti eteryje žurnalistui ar smerktina? Tokios diskusijos pastaruoju metu užvirė Norvegijoje.

Uždraudė nešioti kryželį

Incidento "kaltininkė" – žymi Norvegijos valstybinės televizijos NRK (Norsk rikskringkasting) žurnalistė Siv Kristin Saellmann, kurios papuošalas (nė pusantro centimetro ilgio nesiekiantis) nepraslydo žinių žiūrovams pro akis – sukėlė daug musulmonų ir ne tik jų pyktį. Šie ėmė reikšti nepasitenkinimą bei pretenzijas televizijos vadovams ir tikino, kad krikščionių simbolis užgavo jų asmeninius religinius jausmus, kad žurnalistė pademonstravo savo neobjektyvumą, taigi ir neprofesionalumą bei pareikalavo uždrausti jai nešioti kryželį.

Į tokią žiūrovų reakciją buvo sureaguota žaibiškai – S.K.Saellmann pasakyta, kad jai nebeleidžiama nešioti nei kryželio, nei kitokių religinių simbolių. Vadovybė argumentavo, kad tai nepriimtina, nes kanalo politika aiški: žinių vedėjų apranga turi būti neutrali, privalu vengti papuošalų su religiniais ir politiniais simboliais, galinčiais užgauti vieną ar kitą žiūrovų grupę.

Ne pirma, ne paskutinė?

Pati žurnalistė garsiai stebėjosi sprendimu. "Nepasikabinau kryželio iš noro provokuoti. Aš esu krikščionė, bet kryžių matau visur. Tai – dalis mados. Nėra taip, kad tik krikščionys nešioja šį simbolį. Nemaniau, kad žmonės galėtų taip reaguoti", – komentavo situaciją S.K.Saellmann. Ji sakė, kad kryželį, kaip paprastą ir gražų papuošalą, per kelionę į Dubajų jai neseniai nupirko vyras. Žurnalistė labiausiai piktinosi tuo, kad žmonės gali tiesiog paskambinti jos viršininkui ir aiškinti, ką ji turėtų nešioti ir ko ne, bet dėl šventos ramybės pažadėjo laikytis kanalo politikos ir nekelti nė menkiausios abejonės dėl objektyvumo.

Keletą metų anksčiau, 2006-aisiais, į tokią pat situaciją buvo patekusi britų žiniasklaidos gigantės BBC žinoma žurnalistė Fiona Bruce. Kuklius kryželius Didžiojoje Britanijoje taip pat nešioja milijonai moterų, tačiau televizijos eteryje su juo pasirodžiusi žurnalistė užsitraukė musulmonų bendruomenės pyktį ir sukėlė audringas diskusijas. Musulmonai klausė, ar išties gerbiama lygybės idėja ir islamą išpažįstanti žurnalistė galėtų dėvėti hidžabą taip pat laisvai, kaip kryželiu pasipuošė F.Bruce. Vis dėlto po ilgų svarstymų BBC vadovybė šį jautrų "kryžiaus klausimą" išsprendė paprastai – pareiškė, kad kanalas neturi jokių oficialių religinių simbolių nešiojimo taisyklių.

Ne visų teisės vienodos

Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje į tikėjimo simbolių nešiojimą pažvelgta dar plačiau – juos siekta apskritai uždrausti darbe. Praėjusį pavasarį šios šalies lygių galimybių ministrė ragino Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atmesti krikščionių darbuotojų skundus, kad jiems draudžiama darbe nešioti kryžius.

Tokią reakciją lėmė net kelios bylos. Štai oro linijų bendrovės "British Airways" registratorė Nadia Eweida 2006 m. buvo atleista iš darbo, nes atsisakė paklusti nurodymui darbe nusiimti kryžių. Kompanijos atstovai tvirtino, kad krikščionių jie nediskriminuoja, bet nesugebėjo paaiškinti, kodėl kitų tikėjimų atstovai neverčiami atsisakyti savo tikėjimų simbolių ir, pvz., "British Airways" dirbančios musulmonės moterys nešioja hidžabus, o sikhai vyrai vaikšto su turbanais. Kita "kryžiaus auka" – slaugytoja Shirley Chaplin – buvo atleista iš darbo Ekseterio ligoninėje, kai atsisakė nusiimti arba paslėpti kryžių, kurį ji nešiojo ant kaklo grandinėlės. Skundus taip pat parašė civilinės metrikacijos biuro darbuotoja ir sekso terapeutas, kurie dėl religinių priežasčių atitinkamai atsisakė sutuokti tos pačios lyties asmenis arba apžiūrėti juos. Beje, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad darbuotojai turi teisę viešumoje nešioti grandinėlę su kryželiu, tačiau yra ir išimčių. Teisėjai paskelbė, kad, "British Airways" uždraudus darbuotojai nešioti kryželį, buvo pažeista žmogaus religijos laisvė. Pakeitus bendrovės politiką moteris grįžo į darbą ir galėjo segėti kryžių bei Dovydo žvaigždę, jai Strasbūre priteista 2000 eurų kompensacija. Tačiau tai, kas leidžiama oro linijų bendrovės darbuotojams, negalioja slaugytojoms ir kitiems, kurių skundai buvo atmesti dėl medicinos srityje darbdavio keliamų sveikatos ir saugumo reikalavimų. Klausimai apie ribą tarp religijos laisvės ir asmenų teisių vis dar laukia atsakymų.

O kaip žinių vedėjų puošimąsi kryželiu, hidžabu, žydiška kepuraite vertina Lietuvos televizijos, kokius aprangos reikalavimus jiems taiko, domėjosi "TV diena".

LRT: provokacijoms čia ne vieta

Visuomeninis transliuotojas yra įvairiapusiškiausia žiniasklaidos grupė, kuri atlieka ugdomąją, šviečiamąją funkciją ir turi atitikti įvairių visuomenės grupių poreikius. Todėl puošimasis religinės, politinės tematikos simboliais nedera su jo misija. Kryželio segėjimas žinių laidose būtų traktuojamas kaip vienos visuomenės grupės išskyrimas, nusižengimas objektyvumo tikslui, nes galėtų būti laikomas savotiška nuoroda į ribotą, šališką informaciją. Tokių dalykų iki šiol nepasitaikė – juk žmonės žino, kur dirba, žino, kad tai ne vieta provokacijoms, bet tai neabejotinai patrauktų žiūrovų dėmesį ir sukeltų ažiotažą. Išvengti panašių situacijų yra ir pačių žinių vedėjų reikalas, ir visos kūrybinės grupės reikalas. Jų įvaizdis patikimas stilistėms. Konkrečių taisyklių dėl žinių vedėjų aprangos nėra, tačiau lakoniškai įvaizdį būtų galima apibūdinti tokiais raktažodžiais: klasika, solidumas, patikimumas, neutralumas. Salotinės spalvos aksesuarai gražiai atrodytų kuriant, pvz., Editos Mildažytės įvaizdį, bet keistokai Marijaus Žiedo, kuriam galbūt tiktų šviesiai rožiniai marškiniai. Šokiruojantys, galintys kelti pasipiktinimą žinių vedėjų įvaizdžio eksperimentai nepageidautini – svarbiausias žiūrovų dėmesys turi krypti į laidos turinį.

LNK: madai – taip, bet su išimtimis

Kryželių ir panašios religinės ar net politinės atributikos žiniose vengiama. Nors kryžiaus ženklas pastaruoju metu tapo aksesuaru, puošybos detale, LNK žinių vedėjų išvaizda eteryje besirūpinantys stilistai stengiasi nenaudoti tokių detalių, kurios gali provokuoti.
Drabužių komplektai žinių vedėjams paruošiami savaitei į priekį. Vedėjai rengiami atsižvelgiant į jų amžių, laikotarpį, sezoniškumą.
Prieš keletą metų LNK išlaisvino savo žinių vedėjas iš nuobodžių kostiumėlių, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas. Jos pasirodo su papuošalais, įdomesnio kirpimo, spalvingais drabužiais. Jei lauke šilta, LNK vedėja rengsis palaidine trumpomis rankovėmis, o ne iš paskutiniųjų stengsis įsisprausti į aklinai užsegiotą oficiozinį pilką ar juodą švarką. Stilistai atsižvelgia ir į tai, kurį vedėją rengia, koks jo amžius, padėtis, išvaizda. Atsižvelgiant į Gintaro Deksnio solidumą ir patirtį, jo garderobe nėra ryškių marškinių ar varlytės. O štai penktos valandos žinių vedėjas Paulius Skučas neretai pasirodo languotu švarku, languotais marškiniais, kartais – ir su varlyte. Sporto žurnalistams tinka ir dabar madingi siauri kaklaraiščiai, žaismingesni marškiniai. Vakarinių 21.21 val. "Žinių", kurios pakeitė koncepciją ir tapo laisvesnės, vedėjai taip pat rengiami šiek tiek laisviau, nei įprasta.