Jei Klaipėdos širdyje iškiltų medžiu aptaisytas statinys, reakcija būtų prieštaringa. Bet tik dėl to, kad atsiliekame. Pasaulio architektai didžiuojasi į mūrinę aplinką įterpę medinuką. Medis – ne tik apdailos medžiaga, bet ir laikančioji konstrukcija.

Dera mūrinėje aplinkoje

Turtingi kraštai, kaip Norvegija, nesibaimina atrodyti provincialūs ir natūralų medį pagarbiai eksponuoja šalia mūrinių statinių. Ne tik Skandinavijos, bet ir kitų išsivysčiusių šalių architektai įrodo, kad medinis ar medžiu dekoruotas pastatas gali būti modernus, šiuolaikiškas, estetika stebinantis architektūros kūrinys.

Norvegijos mieste Sandnese, kai šis buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, pastatyta masyvi "stoginė" iš medžio tašų. Tarsi suvenyras iš degtukų atrodantis pastatas iš dalies dengtas stiklu, jis tarnauja įvairiems renginiams. Architektų biuro "Atelier Oslo" suprojektuoto objekto misija – ne tik suteikti pastogę, bet ir reklamuoti medienos svarbą ir galimybes architektūroje.

Architektūros kataloguose puikuojasi net ir stambūs visuomeninės paskirties mediniai objektai. Kanados mieste Kvebeke įmonės "Daoust Lestage" komanda prie upės suprojektavo ištisą medinę promenadą su statiniais ir mažosios architektūros elementais.

Zarasų take – maumedis

Medis – vis dar neišsemta dekoro medžiaga, dailylentė – tik viena iš daugybės medienos formų. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vieno statinio fasadas dekoruotas itin universaliai panaudojamais europadėklais. Iš plokščių medinių konstrukcijų suformuota "dygliuota" plokštuma laikoma itin moderniu sprendimu tradicinės klasikinės architektūros fone. Europadėklai pritvirtinti taip, kad tarsi žaliuzės gali visiškai dengti fasadą arba atverti dalį jo.

Medžiu vis labiau pasitikima ir Lietuvoje. Šarūno Kiaunės projektavimo studijos architektai neseniai nudžiugino Zaraso ežero apžvalgos taku. Naujojo statinio laikančiosios konstrukcijos – iš metalo, o laiptai ir pats takas – mediniai.

Šis kūrinys netruko tapti Zarasų simboliu, pelnė ne vieną apdovanojimą. Pasak Š.Kiaunės, takui buvo pasirinktas Sibiro maumedis. Šis mediena savaime yra "riebi" ir ilgaamžė, todėl, pasak architekto, daugiau niekaip neapdorota. Architektas mano, kad tinkamai prižiūrima ši mediena tarnaus bent 20 metų.

Gali pakeisti plieną

Tiesa, anksčiau Lietuvoje mediena buvo pripažįstama kaip lygiateisė statybinė medžiaga ir miesto aplinkoje. Pajūrio kurortuose ypač populiarios buvo medinės vilos.

Medinės architektūros paveldo specialistų pastebėjimu, kaimo trobesiai, medinės bažnyčios nuo seno buvo gerbiami ir specialistų tyrinėjami, o į medinius miestų namus žiūrėta ne taip palankiai, manant, kad gyventojai medieną naudojo dėl lėšų trūkumo.

Mūsų šalyje susiformavęs mitas, kad medinis namas – trumpaamžis. Mokslininkai tikina, kad naujos technologijos viską verčia aukštyn kojomis.

"Nepaisant to, kad tūkstantmečius gyvename su mediena, galima sakyti, kad pradeda brėkšti medienos laikai. Ateityje ji bus labiau pritaikoma ir ilgalaikė", – nedvejoja KTU Medienos technologijos katedros vedėjas Antanas Baltrušaitis.

Jo duomenimis, 90 proc. JAV pastatų yra mediniai, tik didmiesčiuose vyrauja kitokia architektūra. "Už Atlanto medienos inžineriniai produktai yra labai ištobulinti. Mediena – ne tik dekoratyvinė, bet ir konstrukcinė medžiaga, kuri gali būti pritaikoma statant ir masyvius pastatus", – pabrėžė mokslininkas.

Pasak jo, perdirbtos medienos savybės geresnės nei tos, kuri tiesiog išpjauta ir išdžiovinta. Iš medienos sukurtas inžinerinis produktas – tai apkrovas išlaikantis elementas, galintis pakeisti plienines sijas, gelžbetonį.

Pažiba – medinis parlamentas

2004 m. atidarytas naujasis Škotijos parlamento Edinburge pastatas pastatytas iš medinių konstrukcijų. "Škotija pasuko į tausojančias, žaliąsias technologijas. Visa Jungtinė Karalystė, galima sakyti, yra pirmaujanti valstybė šioje srityje", – komentavo A.Baltrušaitis.

Pasak jo, jau nueita labai toli. Per kelias dienas tarsi iš medinių narvelių gali būti sumontuojamas 4–5 butų namas. Iš medinio karkaso gali būti statomi nors ir 6–9 aukštų namai. Konstrukcijos gana patvarios, o svarbiausia – lengvos. Dar vienas medienos privalumas yra tas, kad statyti iš jos yra daug paprasčiau, galima apsieiti be kranų ir kai kurių kitų brangių įrengimų.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad medis nėra švaistytina medžiaga. Tik prašmatnus namas gali būti vien iš šios medžiagos. Pavyzdžiui, karkaso tarpai užpildomi pigesne šiltinimo medžiaga. Pastato apdaila taip pat gali būti įvairi, nebūtinai medinė.

Paprastas, natūralus rąstas, pasak A.Baltrušaičio, dukart brangesnis už inžinerinį, suklijuotą rąstą. Vien natūralaus ištisinio rąsto išdžiovinimas sudaro apie 80 proc. jo apdirbimo energijos. Medis puikiai dera su kitomis medžiagomis, tad statinio apdailoje gali vyrauti kelios faktūros.

Mokslininkas neabejoja, kad šiuolaikiškas medinis namas tikrai papuoštų didmiestį.

Kūrenti malkas – prabanga

Šiuolaikiniai namai, kuriuos statant pasitelkiamos naujosios medienos apdirbimo technologijos, galbūt stovės ilgiau net už gelžbetoninius namus.

Mokslininkai tikina, kad, atsižvelgiant į medienos tankio ir standumo santykį, geresnės medžiagos dar niekas nesukūrė. Pavyzdžiui, pasiekti, kad sijos būtų tokios lengvos ir patvarios, įmanoma tik jas gaminant iš medienos.

"Apskaičiuota, kad plieninei sijai reikia šešis kartus, gelžbetoninei – penkis kartus daugiau energijos, nei tokio paties atsparumo medinei sijai pagaminti", – palygino A.Baltrušaitis.

Maža to, mediena yra ne tik natūrali, bet ir atsinaujinanti medžiaga, kurią reikėtų išnaudoti efektyviau. Specialistai sutaria, jog kūrenti malkas yra nuodėminga, kurui galima naudoti nebent medžių šakeles ir žievę. Net drožlės ir pjuvenos gali virsti naudingais medienos gaminiais.

"Mūsų šalyje kasmet nukertama 7 mln. kub. m medienos, o prieaugis yra apie 13 mln. kub. m. Nukertame mažiau nei yra ES vidurkis. Didėja tiek miškų tūris, tiek plotas", – skaičius pateikė A.Baltrušaitis.

Jo žiniomis, apie 2 mln. kub. m medienos Lietuva eksportuoja. "Jos nepanaudojame pridėtinei vertei sukurti Lietuvoje", – priekaištauja mokslininkas.

Šalyje likusi mediena virsta baldais ir kitokiais interjero gaminiais, statybinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, lentomis.

Apdegintas medis – ilgaamžis

Medieną mėgsta ne tik žmogus – ja minta milijardai mikroorganizmų. Mokslininkai suka galvas, kaip pasiekti, kad žmogaus naudojama mediena mikroorganizmų neviliotų.

Dar proprotėviai žinojo, kad apdegintas medis negenda, nebepūva. Labiau statyboje tai pritaikoma tik dabar.

Pakaitinus medieną sudeginamos tos medžiagos, kuriomis maitinasi grybai, vabalai, nematodai, bakterijos. Ant tokios medienos užlašintas vandens lašelis atrodo tarsi gyvsidabris – jis nesusigeria.

Hidrotermiškai apdorota mediena pradėta naudoti plačiai, taip pat ir Lietuvoje: lauko terasoms, pastatų apdailai, mažajai architektūrai.

Kadangi hidroterminio apdirbimo technologija yra brangi, tokia modifikuota mediena ne visiems įperkama. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad jos priežiūra nereikalaus papildomų išlaidų, jos nereikės perdažyti, ji bus ilgaamžė, investicijos atsiperka. Neabejojama, kad ilgainiui naujoviška mediena pigs ir taps kasdienybe.

Yra ir antras lazdos galas. Pakaitinta mediena nesugeria drėgmės, jos neįmanoma nudažyti, tad reikia tenkintis natūralia spalva. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip pašalinti šį trūkumą, dirbama nanodalelių lygiu.

Yra ir daugiau niuansų. Kaitinama mediena šiek tiek praranda tvirtumą. Todėl, pavyzdžiui, išorės apdailai ji kaitinama daugiau, o konstrukcijoms – mažiau.

Medienos paviršius taip pat gali būti padengiamas specialia nanodanga, kuri nebijo drėgmės, medienos paviršius pats nusiplauna, veikiamas ultravioletinių spindulių neyra, nekeičia spalvos, į medį neįsisuka kenkėjai.

Taip apdorota mediena nėra kenksminga žmogui ir aplinkai.

Apdailos medžiagos tobulėja

Šiuolaikiškai neapdorotos medienos priežiūros variantų dabar yra daugybė. Be hidroterminio apdorojimo, įmirkymo, galima pasitelkti geriausiai žinomus – aliejus, impregnantus, dažus. Medienos priežiūros medžiagos, kurios nuolat tobulėja, yra pakankamai natūralios ir patikimai tarnauja.

Jei reikia apdoroti stogo konstrukciją, kuri negaus kritulių, nuo biologinių kenkėjų užtenka apsaugoti priemone, pagaminta vandens pagrindu. Jei medį reikia apsaugoti nuo nuolatinės drėgmės, būtina įmirkyti specialiomis priemonėmis. Daugelį jų galima įsigyti parduotuvėse.Po kelių dešimčių metų medį vis tiek gali tekti šiek tiek atnaujinti.

Tiesa, medienos priežiūros priemonės, skirtos naujai medienai, gali netikti seniems namams, kurie jau seniau buvo padengti to laiko medžiagomis. Tad, atnaujinant senus medinukus, gali tekti šauktis paveldo specialistų pagalbos.