Prie šiltų žiemų bepriprantantys lietuviai jau pamiršta, kad itin storu sluoksniu užsnigtų pastatų stogus reikia nukasti. Užklupus gamtos netikėtumams, užsakymais apipilami aukštalipiai.

Būtina saugoti dangą

Stogdengių teigimu, dabar statomų namų stogo apkrovos apskaičiuotos taip, kad 1 kv. m atlaikytų 150 kg svorį. Anksčiau reikalavimai stogams buvo švelnesni – 1 kv. m turėjo atlaikyti 70–100 kg svorį, tai yra maždaug pusės metro sniego sluoksnį.

Stogus dengiančios bendrovės "Sedonita" direktorius Vytautas Klimavičius teigė, kad šios normos buvo sugriežtintos po įvykusių nelaimių. Antai prieš aštuonerius metus įlūžo Vilniaus ledo arenos stogas, konstrukcijoms neatlaikius sniego svorio.

Norint įsitikinti stogo tvirtumu, V.Klimavičius pataria gerai išstudijuoti namo projektą. Antai ankstesniuose namų dokumentuose pažymima, kad, stogą užklojus storesniam nei pusės metro sniego sluoksniui, būtina jį išvaduoti nuo sniego.

Be to, siaučiant pūgai, sniegas ant stogo gali pasiskirstyti nevienodai. Ten, kur susidaro itin didelės pusnys, jas nukasti būtina.

Stogdengiai perspėja, kad valyti stogą reikia atsargiai. Pavyzdžiui, kapojant metaliniu kastuvu galima pažeisti stogo dangą ir tai bus didesnė žala nei nuo sniego pusnių. Stogo dangų specialistai aiškina, kad bituminę dangą galima valyti tik su plastikiniais įrankiais. Ypač atsargiai reikia daužyti prie stogo prišalusius varveklius, ledą.

Ar ant nuo stogo nutįs varvekliai, pasak "Sedonitos" atstovo, priklauso ir nuo stogo kokybės. Jei ne visas stogas tinkamai apšiltintas, viršuje patirpęs sniegas ties stogo kraštais virsta ledu, susidaro ledo luitai. Tačiau kiekvieno namo problema turi būti sprendžiama individualiai.

Stogdengiai atkreipia dėmesį, kad sniego svoris priklauso ir nuo drėgmės – palijus sluoksnis gerokai pasunkėja. Ši problema aktualesnė plokščių stogų savininkams, nes nuo šlaitinių stogų sniegas anksčiau ar vėliau nuslenka, belieka apsaugoti nuo sniego griūčių praeivius.

Jau rezervuoja pagalbininkus

Prižiūrėti pastatus, taip pat ir jų stogus, įpareigoja statybos techninis reglamentas. Ypač stambių pastatų šeimininkai privalo samdyti šioje srityje besispecializuojančią įmonę arba paskirti už pastato techninę būklę atsakingą asmenį. Daugiabučių namų stogais turi rūpintis bendrijos arba administratoriai. Už individualius namus atsako jų savininkai. Pastarieji taip pat gali samdyti specialistus.

Stogų valymo paslaugą dažniausiai teikia asmenys, įgiję aukštalipių pažymėjimus. Tiesa, gamtos dovanojami patalai ant stogų – tik papildoma jų veiklos sritis.

Kadangi pasiekti stogą nuo žemės ar pro langus ne visada įmanoma, ant stogo kariasi vadinamieji alpinistai.

Stogus valančios bendrovės "Aplinkos darbai" direktorius Arūnas Kasparavičius pasakojo, pagrindinis įmonės darbuotojų užsiėmimas – medžių genėjimas, tam reikalinga turėti aukštalipio pažymėjimą. Jį turintieji darbininkai snieguotu sezonu mielai pjūklus iškeičia į kastuvus.

Po to, kaip pernai Kaunas staiga buvo užverstas seniai regėtomis pusnimis, šiemet įmonės iš anksto pradėjo domėtis sniego valymo paslaugomis.

"Anksčiau pasirašydavo sutartį dėl nuolatinio sniego valymo, tačiau to daryti beveik nereikėjo, pinigai buvo išleidžiami perniek. Todėl įmonės atsisakė tokių sutarčių tikėdami, kad jei pririeks – tada ir išsikvies sniego valymo specialistus. Kitaip tariant, gaus vienkartinę paslaugą", – pasakojo A.Kasparavičius.

Pernai gausiai pasnigus švenčių dienomis, pasijautė tiek gatvių, aikštelių, tiek stogų valytojų deficitas. Įmonių, kurios specializuojasi šioje srityje – nedaug. Todėl šiemet mėginama iš anksto "rezervuoti" sau pagalbininkus.

Bendrovės "Aplinkos darbai" specialistai stogus valo apsiginklavę sniegui kasti skirtais kastuvais. Nuo stambių pastatų su horizontaliais stogais sniegas gali būti nuvalomas ir specialiomis mašinomis.

Skarda patogiau už čerpes

Stogų valymo verslas, pasak A.Kasparavičiaus, nėra itin pelningas, nes kainos nedidelės. Jo vadovaujama įmonė kainą nustato arba pagal stogo plotą, arba pagal sugaištą laiką. Už 1 kv. m lygaus, plokščio stogo nuvalymą imamas mokestis nuo 0,2 lito. Šlaitinius stogus vaduoti nuo sniego brangesnis.

Darbas pabrangsta, jei papildomai reikia autobokštelio arba darbininkams tenka rizikuoti lipant stogo. Imtis užsakymo, kurio vertė vos 50 litų, įmonei neapsimoka, nes tai nepadengtų įmonės kaštų. Jei elementariai dirbti rankomis truktų 1–2 valandas, reikėtų autobokštelio, tai kainuotų nuo 150 litų.

Valymo darbo sudėtingumas priklauso ir nuo stogo dangos. Pavyzdžiui, skardinį stogą valyti kur kas lengviau, nei čerpinį. "Šiemet gavome užsakymą valyti tentinius stogus. Kaip tai atlikti – mums patiems naujovė", – neslėpė pašnekovas.

A.Kasparavičius nepataria žmonėms patiems samdyti autobokštelius ar lipti ant šlaitinio stogo ir patiems mėginti išlaisvinti stogą. Tokį darbą, pasak jo, gali atlikti tik aukštalipio pažymėjimą turintys specialistai.

Stogus iš sniego pernai vadavęs aukštalipis Mindaugas Dapkevičius pasakojo, kad ne ką mažesnė problema – užledėję lietvamzdžiai. Tokiu atveju prie karšto vandens čiaupo prijungiama žarna ir liejama į vandens latakus, kol ledas ištirpsta. Antraip nuo stogo tekantis vanduo neturi kur nutekėti, ant stogo formuojasi varvekliai.

Sniego nuvalymas nuo vidutinio dydžio individualaus namo šlaitinio stogo, pasak M.Dapkevičiaus, gali kainuoti ir tūkstantį litų, pavyzdžiui, jei dviejų žmonių komanda darbuojasi prie jo dvi dienas.

Patarimai

Šalinant sniegą ir varveklius nuo stogų, būtina laikytis saugos reikalavimų:

naudoti inventorių su prailgintomis rankenomis, leidžiantį valyti sniegą stovint ant žemės arba toliau nuo stogo krašto;

jeigu reikia, galima naudoti kopėčias. Būtina įsitikinti, kad jos yra saugiai pritvirtintos arba paprašyti suaugusio žmogaus jas palaikyti;

reikia surasti vietą, kur nieko nesužalodamas ir nesugadindamas gali nukristi sniegas arba varvekliai;

valant sniegą reikia vengti pervargti, neperšilti. Pajutus skausmus krūtinėje, būtina nutraukti darbą ir kreiptis pagalbos. Dirbant žiemą lauke padidėja infarkto rizika.