Namų, butų ir kitų nekilnojamojo turto pardavimas buvo bepasivejantis ar net lenkiantis 2008 metų lygį, tačiau rugsėjį rodikliai kiek smuko. Pastebima, kad kainos taip pat šiek tiek nukrito. Kas toliau?

Gąsdina mokestis už žemę?

Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo sandorių sumažėjo. Rugsėjį Lietuvoje parduoti 688 (rugpjūtį – 732) individualūs gyvenamieji namai, 1 839 (rugpjūtį – 2 193) butai, 4 491 (rugpjūtį – 4 531) žemės sklypai, 1 088 (rugpjūtį – 1135) vienetai kito nekilnojamojo turto. Pastarojo rugsėjo duomenys nusileidžia ir 2011 m. rugsėjo nekilnojamojo turto pardavimo rodikliams.

Nekilnojamojo turto sandorių pastarąjį rugsėjį sumažėjo ir Kauno mieste, tik individualių namų parduodama panašiai kaip ankstesniais mėnesiais. Devintą šių metų mėnesį Kaune parduoti 45 nuosavi namai, tai yra 4 daugiau nei rugpjūtį (5 daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu). Šiais metais daugiausia individualių namų – 60 – Kaune parduota gegužę. Rugsėjį Kauno mieste parduoti 249 butai – 26 mažiau nei rugpjūtį, 116 žemės sklypų – 13 mažiau nei prieš tai buvusį mėnesį.

Be to, kadangi mažiau nekilnojamojo turto parduodama, šiek tiek sumažėjo ir jo kainos. Šalies dalyje, neapimančioje Vilniaus miesto, lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu, vidutinė perleistų senesnės statybos butų kaina liepą–rugsėjį smuko apie 4,4 proc., iki 1 445 litų už kv. m. Tiesa, naujų butų kaina kilo apie 7,1 proc., iki 2 673 litų už kv. m.

Brangiausi objektai pinga

„Išties jaučiamas nuslūgimas, aktyvumo sumažėjimas. Šis ruduo – kitoks nei ankstesnis. Kodėl? Klausimas retorinis“, – pripažino parduodant nekilnojamąjį turtą tarpininkaujančios įmonės „Forto siena“ vadovas Evaldas Andrijūnas.

Atoslūgis, jo spėjimu, gali būti susijęs su 2013 m. galbūt padidėsiančiais mokesčiais. Nuo kitų metų keičiasi žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis už žemę. Šio mokesčio dydis priklausys nuo savivaldybių sprendimų.

Be to, rinkos sulėtėjimą, E.Andrijūno svarstymu, galėjo lemti bendra ekonominė situacija, galbūt žmonės laukia, kad nekilnojamojo turto kainos dar sumažės.

„Kainos jau buvo tapusios stabilios, ypač nedidelių objektų. Kai kurie objektai keliais procentais buvo pabrangę. Mažų objektų kaina ir toliau stabili, o stambių – jaučiamas kainų kritimas. Kas kainuoja daugiau kaip pusę milijono, nesvarbu, ar tai žemė, ar pastatas, turi mažesnę vertę“, – pastebi rinkos specialistas.

Tai, kad mažiau parduodama individualių namų, E.Andrijūnas aiškina ir tuo, kad statybų rinkoje gerokai sumažėję kvalifikuotos darbo jėgos – daug statybininkų yra emigravę. Lietuvoje likusių statybininkų kainos – nemažos. „Mano žiniomis, kai kurie statybininkai turi darbo kitiems metams“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.

Senos statybos butus perka mažesnes pajamas gaunantys žmonės, šie būstai kone perpus pigesni už panašaus dydžio naujos statybos butus. Senos statybos butų kaina – iki 2 tūkst. litų už 1 kv. m, naujos – nuo 3,5 tūkst. litų už 1 kv. m. Pastaruosius žmonės perka labai atsargiai, nes kaina nemaža.

Daryti išvadas anksti

Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros vadovas Almantas Pėstininkas nemano, kad sumažėjęs sandorių skaičius yra kokios nors naujos tendencijos simptomai. Pasak jo, pakilimai ir nusileidimai nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja nuolat. Norint įžvelgti tendencijas, pastebėjo pašnekovas, reikia nagrinėti ilgesnį laikotarpį.

Iki 2008 m., kaip teigė jis, tendencijos buvo ryškios ir stabilios – vasarą kainos mažėdavo iki rugpjūčio, o prieš Kalėdas prekyba ir kainos išaugdavo. Krizė, pasak A.Pėstininko, iškraipė tendencijas.

„Galbūt sandorių rugsėjį nebuvo tiek, kiek paprastai, bet ūkininkai viščiukus skaičiuoja ne pavasarį, bet rudenį“, – liaudies posakį pasitelkė A.Pėstininkas.

Perkančiųjų ir parduodančiųjų nekilnojamąjį turtą, besidominčiųjų pirkimu, tarpininkaujančios agentūros vadovo tikinimu, yra. Pavyzdžiui, yra tokių žmonių, kurie parduoda senos statybos butą ir perka naujos statybos, energiją taupantį būstą.

„Jie svarsto, kad gyvendami nedideliame bute už šildymą moka tiek, kiek kainuotų šildyti visą individualų namą“, – komentavo nekilnojamojo turto rinkos žinovas. Antra vertus, pasak jo, mieste naujos statybos butų kainos išlikusios gana aukštos ir pirkimas gana vangus. Todėl žmonės žvalgosi butų, kotedžų Kauno priemiesčiuose, kur naujos statybos būsto kainos labiau prieinamos.

Butas renovuotame, apšiltintame name, pripažįsta rinkos specialistai, – reta prekė, nes atnaujintų daugiabučių yra nedaug. Jų kaina, pasak A.Pėstininko, didesnė už analogiškus butus nerenovuotuose namuose. Kainos skirtumas ne mažesnis nei investicijos į renovaciją. Kita vertus, būsto kaina priklauso nuo daugybės kitų aplinkybių.

Apskritai, būsto kainos, pasak A.Pėstininko, dar nepakilo, bet ir pastebimai nenukrito. Nemaža dalis žmonių nepigius nekilnojamuosius pirkinius įgyja už grynus pinigus, kai kurie jų į nekilnojamąjį turtą investuoja savo santaupas.

Devynių mėnesių derlius – su pliusu

Registrų centro atstovų pastebėjimu, po vasaros nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas atlėgo, tačiau bendras per pirmus devynis šių metų mėnesius pardavimo sandoriais perleistų objektų skaičius išlieka 11 proc. didesnis nei pernykštis trijų ketvirčių rezultatas ir 33 proc. didesnis už 2010 m. to paties laikotarpio rinkos aktyvumą.

Rugsėjį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta daugiau kaip 8,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, tai yra maždaug 5,6 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai buvo perleisti 8,591 tūkst. nekilnojamieji daiktai, ir 5 proc. mažiau nei 2011-ųjų rugsėjį.

„Apibendrinus preliminarius pasibaigusio trečiojo ketvirčio rezultatus paaiškėjo, kad pastarąjį ketvirtį pirkimo sandoriais nekilnojamojo turto perleista 8 proc. mažiau nei šių metų balandį–birželį, tačiau 17 proc. daugiau nei sausį–kovą“, – skelbia Registrų centras.

Lyginant pirmų trijų šių metų ketvirčių nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo rezultatus matyti, kad antrąjį ketvirtį geriausiai sekėsi individualių gyvenamųjų namų, negyvenamųjų pastatų ir patalpų bei žemės pardavėjams, o trečiasis ketvirtis pasižymėjo tuo, kad butų parduota daugiau nei ankstesniais ketvirčiais.