Gyventojų laukia dar vienas siurprizas – mokestis už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą. Ant karšto vandens vamzdžių bus montuojami protingi apskaitos prietaisai, nepavaldūs sukčiams.

Nebegalės nuslėpti duomenų

Kitais metais atsukus karšto vandens čiaupą, bėgs toks pat pašildytas geriamasis vanduo, kaip ir šiemet. Tačiau kiek ir kam reikės mokėti už šį civilizacijos malonumą – vis dar neaišku.

Energetikos ministerija išplatino informaciją, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, nuo kitų metų sausio 1 d. vartotojai turi nuspręsti, iš ko pirks karštą vandenį. Jei iš šilumos tiekėjų – gyventojų namuose turės būti įrengti naujoviški skaitikliai ir atsirasti papildomas mokestis sąskaitose.

Ministerija džiaugsmingai skelbia, kad šilumos įmonės turės priprasti dirbti kitokiomis sąlygomis – karšto vandens nuostolių "gyvatuko" mokesčio pavidalu nebus galima perkelti ant vartotojų pečių. Kitaip tariant, gyventojai žinos, už ką ir kiek moka.

Tačiau pirmiausia vartotojai turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Vienas jų ir bene realiausių, kad karštą vandenį kauniečiams parduos centralizuotas šilumos tiekėjas – bendrovė "Kauno energija". Pastaroji bus priversta priimti po savo sparnu ir tuos gyventojus, kurie nepareikš jokios nuomonės apie savo pasirinkimą.

"Kauno energiją", kaip ir kitų miestų šilumininkus, teisės aktai įgalioja vartotojų namuose įrengti naujus, patikimus apskaitos prietaisus. Mat dėl patiriamų nuostolių nurašyti į sąžiningai mokančių gyventojų sąskaitas nebebus galima.

Naujieji skaitikliai atsipirks?

Energetikos ministerija skelbia, kad gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų karšto vandens apskaitos prietaisų: paprastus karšto vandens apskaitos prietaisus arba karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Kartu ministerija pritaria Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), kad, pasirinkus prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, duomenys bus realūs ir neiškraipyti. Esą tuomet visi vartotojai duomenis deklaruos laiku ir negudraudami. Tikinama, kad atsirasiantis šių apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nebus dirbtinai išpūstas, nes yra reglamentuotas specialios metodikos.

"Energetikos ministerija primena šilumos įmonėms, kad jos privalo informuoti gyventojus apie būtinybę pasirinkti karšto vandens tiekėją ir aiškiai bei išsamiai nurodyti galimas vieno ar kito apskaitos prietaiso įrengimo ir jų aptarnavimo kainas. Kainos tūri būti surašytos skaidriai, išsamiai ir aiškiai", – teigiama ministerijos pranešime.

Energetikos ministerijos atstovai pripažįsta, kad nuotolinis apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymas nėra panacėja visais gyvenimo atvejais. Tačiau manoma, kad reikėtų orientuotis į būtent pastaruosius skaitiklius. Pasak jų, mechaniniai skaitikliai yra pigesni, tačiau jų įrengimas kainuoja beveik tiek pat, o aptarnavimo sąnaudos – daug didesnės. Dėl to per visus ketverius skaitiklio gyvavimo metus jis turėtų atsipirkti ir būti labiau ekonomiškai naudingas, lyginant su mechaniniu skaitikliu.

Vienas skaitiklis – namui

Ar apskritai yra iš ko pasirinkti renkantis karšto vandens tiekėją? Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyresnysis specialistas Laurynas Gerikas aiškina, kad galima pirkti karštą vandenį iš jau esamų šilumos tiekėjų arba patiems jį šildyti namo įvade. Pasirinkus pastarąjį variantą, nebūtinai reikia statyti savo katilą. Tiesiog namo įvade galima pirkti šilumą iš šilumos tiekėjo, geriamąjį vandenį iš geriamojo vandens tiekėjo, o gyventojai tarpusavyje pasiskirsto mokesčius.

"Kalbant apie daugiabučius namus, sprendimą turėtų priimti visi gyventojai arba bent dauguma jų. Vartotojų teises ginančių specialistų nuomone, sprendimą turėtų priimti 100 proc. namo gyventojų. Jei namas pirktų karštą vandenį, gyventojai turėtų tarpusavyje susitarti, kaip išsidalytų mokesčius", – komentavo specialistas. Pasak jo, šiuo atveju namo butų savininkai patys turėtų spręsti, ar tikėti turimais karšto vandens skaitikliais, ar juos keisti naujais, kaip padengti nuostolius.

L.Geriko nuomone, pasirenkant karšto vandens tiekėją, patys gyventojai turėtų rodyti daugiau iniciatyvos. Kai kurios daugiabučių namų bendrijos domisi šiuo klausimu. Tačiau daugelyje daugiabučių namų jos net nėra įsteigtos. Tokiu atveju organizuoti gyventojų susirinkimus turėtų namo administratorius.

Pagal ligšiolines taisykles, įstatymo įgyvendinimo pradžia – 2010 m. sausio 1 d. L.Geriko teigimu, dabar rengiami taisyklių pakeitimai, ieškoma bendro sutarimo tarp visų suinteresuotų šalių.

Naujųjų taisyklių projekte yra numatyta veiksmų seka ir jų įgyvendinimo grafikas. Dokumente numatyta, kad pirmiausia šilumos tiekėjai turi pasiūlyti gyventojams karšto vandens tiekimo paslaugą, gyventojai per nustatytą laiką priima sprendimą ir informuoja įmonę. Jei iki 2010 m. balandžio 1 d. gyventojai savo sprendimo nepraneš, karštą vandenį automatiškai jiems parduos šilumą tiekianti bendrovė.

Mokestis – kiekvieną mėnesį

Šilumą tiekiančios įmonės neįsivaizduoja, kaip įmanoma suspėti įgyvendinti minėtas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas.

Bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas skaičiuoja, kad jeigu visi centralizuotos šilumos vartotojai jų bendrovę pasirinktų karšto vandens tiekėju, į naujuosius skaitiklius "Kauno energijai" tektų investuoti apie 30 mln. litų. Jei būtų palikti galioti mechaniniai skaitikliai, juos tikrinti turėtų įmonės darbuotojai. "Kauno energijai" esą reiktų priimti apie 400 naujų darbuotojų.

Įmonės duomenimis, Kauno mieste butuose ir individualiuose namuose yra sumontuota apie 143 tūkst. skaitiklių. Kai kuriuose butuose karšto vandens skaitiklių yra ne vienas, bet du – vonios kambaryje ir virtuvėje.

Pasak R.Bako, miesto savivaldybė pirmiausia turi patvirtinti karšto vandens aptarnavimo mokestį. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekte siūloma patvirtinti 7,47 lito (be PVM) karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį per mėnesį. Šis mokestis bus nuolatinis abonentinis mokestis, į kurį įskaičiuotas ne tik skaitiklio įsigijimas, įrengimas, bet ir aptarnavimas, amortizacija ir kita.

Po to vartotojai spręs, ar pasirinkti šilumininkus karšto vandens tiekėjais. Žinant, kiek bus perkančiųjų karštą vandenį iš "Kauno energijos", bus skelbiamas tarptautinis konkursas skaitikliams įsigyti.

"Kadangi nauja sistema turi pradėti veikti jau nuo sausio 1 d., aiškumo ir logikos – nematau", – komentavo "Kauno energijos" vadovas.

Paklaustas, kodėl netinka iki šiol vandens sunaudojimą skaičiuojantys skaitikliai, įmonės direktorius atsakė klausimu: "Pasakykite man, kaip skaitiklis gali būti be metrologinės patikros? Mes negalime pagal jį pateikti sąskaitos, nes jis metrologiškai neatitinka reikalavimų ir negali būti naudojamas kaip apskaitos prietaisas. Vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, sąskaitos pateikiamos nelegaliai. Skaitykite įstatymus ir matysite, kas yra daroma naujai", – patarė R.Bakas.

Jei bute yra du karšto vandens įvadai – atskirai virtuvėje ir vonios kambaryje, reikės dviejų skaitiklių ir mokestis bus dvigubas.

Nenori gaudyti vagių

Daugiabučių gyventojams, nenorintiems turėti reikalų su naujuoju mokesčiu, "Kauno energijos" generalinis direktorius siūlo išeitį. Namo įvade esą galima pasistatyti visam namui bendrą karšto vandens skaitiklį su nuotoliniu nuskaitymu, o po to gyventojai tarpusavyje pasiskirstytų mokesčius.

"Kodėl šilumos tiekėjas turi gaudyti nesąžiningus vartotojus? Namas atsako už savo gyventojus ir kaimynus. Parašykite, kad šios paslaugos teikti mes nenorime. Šilumininkai nenori būti karšto vandens tiekėjai", – kartojo R.Bakas.

Jo teigimu, iki šiol didžioji dalis nuostolių dėl neapmokėto karšto vandens nukeliaudavo į bendrovės "Kauno energija" arba įmonės "Kauno vandenys" nuostolius, o ne į gyventojų sąskaitas per gyvatuko ar šildymo mokesčius.

"Kauno vandenys" nėra karšto vandens tiekėjai, bet iš principo jie vykdo funkciją. Dėl neteisingo deklaravimo jų finansiniai nuostoliai – keli milijonai litų. Dėl nedeklaravimo, vagysčių kenčia karšto vandens tiekėjas", – pridūrė "Kauno energijos" generalinis direktorius.

Kiek maždaug namų ūkių neteisingai deklaruoja vandens skaitiklių rodmenis, S.Bakas negalėjo atsakyti. Tačiau jis pateikė Panevėžio pavyzdį: "Panevėžiečiai šilumininkai vieni pirmųjų tapo karšto vandens tiekėjais. Jie pranešė džiaugsmingą naujieną, kad nuostoliai siekia tik 9 proc. Tai turbūt pats geriausias rezultatas Respublikoje."

R.Bakas atkreipė dėmesį, kad ateityje karšto vandens kaina nebus pastovi, ji priklausys nuo šilumos kainos. Dėl kuro kainos kitimo, šilumos, o taip pat ir karšto vandens kaina gali keistis kiekvieną mėnesį. Tai viena priežasčių, dėl ko yra reikalingas tikslus skaitiklių duomenų nuskaitymas. Antraip galimi nuostoliai dėl kainų kitimo guls ant karšto vandens tiekėjo pečių.

"Kauno energijos" vadovas pasipiktinęs, kad jei žmonės nepasirinks kito varianto, karšto vandens tiekėju automatiškai taps šilumos tiekėjai. Tai bus papildoma našta. Visų pirma, pasak R.Bako, naujiems skaitikliams įrengti reikia ir pinigų, ir žmonių, kurie atliktų šį darbą.

Be to, "Kauno energijos" tiekiamo karšto vandens vartotojais taps visi neaktyvūs, dažnai ir problemų keliantys gyventojai. "Kaip įeisi pas juos į butą pastatyti skaitiklį ar jį nuskaityti? Šis įstatymas – paslėpta diversija prieš šilumos tiekėjus", – kitokio paaiškinimo nerado R.Bakas.

Pagal Šilumos ūkio įstatymą yra trys karšto vandens tiekimo būdai:

1. Karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Su karšto vandens tiekėju atsiskaitoma pagal bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis plius pastovus "gyvatuko" mokestis plius apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.

2. Šaltas vanduo perkamas iš Geriamojo vandens tiekėjo, o šilumos energija jam pašildyti – iš Šilumos tiekėjo. Su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius apskaitos prietaisus už visą name suvartotą produktų kiekį.

3. Individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą).

Šaltinis: Energetikos ministerija