Jei vis tik Seimas patvirtintų Bendrijų įstatymo pataisas, suvešėtų korupcija, būtų pažeistos butų savininkų teisės, o teisės aktas tarnautų tik suinteresuotiems asmenims. Būtent tokias grėsmes įžvelgia kritikos taisyti norimam įstatymui pažėrę teisininkai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Tarnautų turtingiesiems

Naujas Bendrijų įstatymo pataisas parengė ir Seimui tvirtinti pateikė parlamentaras Bronius Bradauskas. Jis pasiūlė naują bendrijų steigimo modelį, jų valdymą. Tačiau Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad prieš rinkimus skubamas patvirtinti Bendrijų įstatymo projektas negins butų savininkų, o tarnaus tik tam tikriems interesams.

Viena iš grėsmių, kuri kiltų, jei būtų priimtas įstatymas, yra palankios sąlygos mažumai savivaliauti priimant sprendimus dėl namo remonto. K.Čilinsko teigimu, pagal Civilinį kodeksą (CK) sprendimus dėl bendrų patalpų priima visi butų savininkai. Naujame įstatyme to nepaisoma – mažumai sudaromos galimybės disponuoti visų savininkų turtu, o tai ypač aktualu eiliniams savininkams.

"Pirmuose namų aukštuose dažnai būna įkurtos įmonės. Jų savininkai suinteresuoti, kad būtų atliekami įvairūs statybos, remonto, aplinkos tvarkymo darbai, kurie yra svarbūs jų verslo įvaizdžiui. Mažumai priėmus sprendimą atlikti tam tikrus darbus, kurie naudingi tik jiems, už šiuos tektų mokėti viso namo gyventojams", – aiškino Seimo narys.

Antra blogybė, kurią įžvelgia K.Čilinskas, yra mokėti mokesčius už komunalines paslaugas pagal gyventojų skaičių bute, o ne pagal plotą, kaip dabar. "Jei daugiavaikė šeima gyvena vieno kambario bute, jiems reikės mokėti labai daug, turintys didelius butus mokės mažai. O verslo bendrovės, kurios yra įsikūrusios name, nemokės iš viso, nes jos neįregistravusios nė vieno gyventojo", – apie siekiamą įtvirtinti nelygybę kalbėjo advokatas.

Galimybė vengti mokesčių

Dar vienas šio įstatymo trūkumas, anot K.Čilinsko, yra nauja bendrijų steigimo tvarka. Pagal CK namo bendrija steigiama bendrosioms patalpoms valdyti, o pagal naująjį – jas galima steigti ir statybos ar rekonstrukcijos darbams atlikti. Vadinasi, jas kurti gali ir namo statytojai.

"Tą padaryti jie gali dar nepastatę namo. Būsimi naujakuriai dėl to patenka į blogą padėtį – nusipirkus butus jiems bus sunku įstoti į bendriją.

Be to, jei toks įstatymas būtų priimtas, statytojams būtų sudarytos palankios galimybės vengti mokėti mokesčius. "Bendriją įsteigę statytojai, pastatytus butus bendrijos nariams perleis kaip pajus, nemokės mokesčių, dėl to nukentės biudžetas. O perleidę bendriją namo gyventojams, nusikratys ir atsakomybės dėl statybos darbų kokybės", – aiškino K.Čilinskas.

Įžvelgė korupciją

Kritikos nešykštėjo ir STT atstovai, savo iniciatyva atlikę Bendrijų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.

Specialistams užkliuvo tai, kad įstatyme numatyta, jog visuotiniame bendrijos narių susirinkime jos narys turi po vieną balsą. Jei bendrija įsteigta daugiabutyje ar kitame pastate, tuomet bendrijos narių susirinkime narys turės tiek balsų, kiek jam priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų tame daugiabutyje ar kitame pastate.
STT nuomone, ši norma gali pažeisti teisėtus bendraturčių interesus, sudaryti sąlygas neskaidriems sandėriams, nes daugiabutyje, bendrabutyje ar garažų masyve vienam asmeniui gali priklausyti ir daugiau nei pusė objektų. Vadinasi, tokiu atveju, vienas narys visuotiniame bendrijos narių susirinkime turės balsų daugumą ir galės priiminėti sprendimus, neatsižvelgdamas į kitų bendraturčių interesus.

Abejonių kelia ir nuostata, kad bendrijos valdybos narių skaičius negali būti mažesnis kaip trys nariai, ir tai, kad valdybos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė jos narių.

Esant tokiam minimaliam narių skaičiui, sprendimus gali priimti vienas asmuo. Tarkime, jei valdybą sudarys trys nariai, posėdis bus laikomas įvykusiu dalyvaujant dviem iš jų, o balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos pirmininko balsas bus lemiamas. Būtent tai mažina komisijos sprendimų skaidrumą, didina galimybes piktnaudžiauti susidariusia padėtimi.

Didelių trūkumų nemato

Tačiau ne visi šiame Bendrijų įstatymo projekte mato trūkumų. "Jis labai reikalingas visoms bendrijoms, visiems namams ir laukiame, kada bus priimtas", – tvirtino Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Jis apgailestauja, kad įstatymas vadinamas korumpuotu. Didžiausią nerimą pašnekovui kelia tai, kad kritikuojami pakeitimai, kurie leistų mažumai priimti sprendimą dėl pastato modernizavimo. Anot J.Antanaičio, tai nėra prievolė kitiems namo gyventojams. "Tarkime, 60 butų name 59 butų savininkai nusprendžia nieko nedaryti ir laukti, kol namas sugrius. Tai kieno teisė tada bus pažeista? Bus pažeista teisė to, kuris nori gyventi geroje aplinkoje", – sakė J.Antanaitis.

Jo nuomone, kritika dėl bendrijos steigimo yra nepagrįsta. Juk niekas netrukdo gyventojams ateiti į susirinkimą, tapti bendrijos nariais. Tačiau vieniems tai nerūpi, o kiti nori išsaugoti turtą, todėl priima sprendimą jį remontuoti. Todėl, J.Antanaičio nuomone, reikia džiaugtis pataisomis, o ne vadinti jas korumpuotomis.

Be to, anot jo, įstatymo norma, kuria statytojams leidžiama steigti bendriją, irgi nėra trūkumas. "Kas dabar trukdo statybų bendrovėms renovuoti namą? Kodėl blogai, jei turtas bus remontuojamas? Juk jis priklauso visiems ir privalo būti išlaikomas. Be to, yra statybos techniniai reglamentai, numatantys, kad statinio valdytojas jį turi išlaikyti per visą gyvavimo laikotarpį, kad būtų galima naudoti", – dėstė J.Antanaitis.

Pažabotų savivalę

Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentui logiška atrodo ir pataisa, kad sprendimą atnaujinti namą priimti galės ir vienas namas, net jei bendrijai priklauso keturi. Priešingai nei dabar, nebereikėtų visų jų sutikimo.

Vis dėlto J.Antanaitis sutinka, kad naujame įstatyme nėra visiškai apgintos vartotojo – buto savininko ir bendrijos nario – teisės. "Tai spraga. Norint sužinoti, ar bendrija veikia tinkamai, reikia surinkti vieną ketvirtadalį bendrijos narių parašų, kad revizorius atliktų patikrinimą. O juk yra tokių bendrijų, kurioms priklauso 78 namai, tad tai neįmanoma. Naujame įstatyme atsiranda nuostata, kad to reikalauti gali ir vieno namo ketvirtadalis bendrijos narių", – pasakojo J.Antanaitis.

Kaip privalumą jis įvardija ir pataisas, kuriose numatyta, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, jei šis nešaukia susirinkimo, savivaldybė privalo paskirti namo administratorių, kuris organizuotų susirinkimą ir išrinktų naują vadovą arba panaikintų bendriją.

Anot J.Antanaičio, tokioms pataisoms prieštarauja bendrijos, valdančios po keliolika ar keliasdešimt namų, nes joms nepatinka kontrolė. Būtent tokie pokyčiai ir pažabotų jų savivalę.