Įsibėgėjus vasaros karščiams, imame pamiršti su kokiais nemalonumais tenka susidurti atvėsus orams. Tuomet svarbiausiu dalyku tampa jaukus ir šiltas būstas.

Neefektyvi šildymo sistema vargina ne tik senų daugiabučių, tačiau ir neseniai pastatytų individualių namų gyventojus. Šie skundžiasi dėl nešylančių ar nepakankamai įšylančių patalpų bei grindų, triukšmo šildymo sistemoje, didelių gyvenamosios erdvės apšildymo kaštų. Pasak šildymo ir vėsinimo sistemų gamintojų „TA Hydronics“, vis daugiau gyventojų nusivilia net naujai įrengta šildymo sistema, nes ši nepadeda sutaupyti, veikia nekokybiškai, nesuteikia komforto. Ekspertai pataria, kaip tinkamai pasirinkti šildymo sistemą individualiems namams, kad už šildymą netektų permokėti.

Svarbiausia – tikslus projektas

Įsigijus namą, kuriame jau įrengta šildymo sistema, derėtų atlikti sistemos auditą ir patikrinti jos efektyvumą. Gali būti, kad pakaks ją tinkamai atnaujinti ir ji efektyviai tarnaus ilgus metus. Jei diegiama visiškai nauja šildymo sistema, reiktų pasirūpinti profesionaliu inžineriniu projektu, kuriame būtų atsižvelgta į gyventojų poreikius ir lūkesčius, namo tipą, statybines medžiagas, aplinkos charakteristikas.

„Dažnai individualių namų savininkai skundžiasi dėl analogiškų šildymo sistemos problemų kaip ir senų daugiabučių gyventojai. Patalpų šildymui jie sunaudoja daug energijos, moka didžiulius pinigus, o namuose – vėsu. Taip atsitinka, nes gyventojai, įsirengdami naują šildymo sistemą, nepasirūpina tinkamu inžineriniu šildymo sistemos projektavimu, neatlieka šildymo sistemos audito. Skubėdami įsirengti namus bei sutaupyti šildymo sistemos įrenginių sąskaita, gyventojai renkasi pirmąjį pasitaikiusį pasiūlymą ar rekomendaciją, – pastebi specialistas Liutauras Rimkūnas. – Svarbu pastebėti, kad šildymo sistemos rekomendacijos, retai pasiteisina, mat tai, kas vienuose namuose padeda sutaupyti, gali būti visiškai nepritaikoma kituose“.

Projektuojant šildymo sistemą, svarbu pasirinkti ir adekvatų namo projektui šildymo būdą. Galima rinktis kuro katilą, kūrenamą malkomis, briketais, granulėmis, dujinį katilą, šilumos siurblius, geoterminį šildymą ar kitus modernius šilumos gamybos įrenginius. Taip pat būtina nuspręsti, kokie bus šildymo prietaisai: radiatoriai, grindininio šildymo sprendimai, konvektoriai ar kiti.

Nauja, bet nesureguliuota šildymo sistema – pinigai į balą

L. Rimkūnas akcentavo, kad individualių namų šildymo sistemų efektyvumas priklauso ne tik nuo deramai parinktų produktų ar sprendinių, tačiau ir nuo teisingo sistemos komponentų suderinimo. „Itin svarbu ne tik pasirinkti tinkamus šildymo prietaisus, tačiau ir pasirūpinti profesionaliu jų sumontavimu. Montavimo darbai neretai atliekami taupant, todėl šildymo sistema surenkama netinkamai, nesureguliuojami prietaisai. Būtina pasirūpinti visų šildymo sistemos įrenginių balansavimu, nes net brangiausi šildymo sistemos prietaisai nepadės sutaupyti, jei šildymo sistema nebus tinkamai suderinta”, – sakė L. Rimkūnas.

Efektyvioje šildymo sistemoje turėtų būti numatyti patikimi ir modernūs termostatiniai ir balansiniai vožtuvai, katilinėje – slėgį palaikantis išsiplėtimo indas, kokybiški automatiniai nuorintojai ir oro bei nuosėdų atskirtuvai.

Termostatiniai vožtuvai su termostatinėmis galvutėmis padės reguliuoti patalpų temperatūrą, pagal gyventojų poreikius. Jie padės sumažinti suvartojamos energijos kiekį išvykus, tad energijos bus sutaupoma daugiau.

Būtina pastebėti, kad vožtuvų nepakanka sumontuoti, reikia juos ir tinkamai sureguliuoti.

Išsiplėtimo indas katilinėje padės palaikyti šildymo sistemoje būtiną minimalų slėgį, tad šildymo įrenginiai veiks harmoningai, sistemoje nesikaups oras ir nuosėdos. Net ir aukščiausios kokybės išsiplėtimo inde esantis oro slėgis turi būti tikrinamas ir derinamas kas 3-5 metus.

Šildymo sistemos naudingumą lemia ir jos priežiūra

Dauguma naujas šildymo sistemas įsirengusių individualių namų šeimininkų neteikia dėmesio sistemos priežiūrai, todėl jau po poros metų šildymo sistemoje ima kauptis nuosėdos, rūdys, nepageidaujamas oras, pradeda prasčiau šilti prietaisai, tad neprišildomos patalpos, atsiranda pašaliniai triukšmai ir daugiau sunaudojama energijos.

Apskaičiuota, kad dėl „oro kamščių“ sistemoje šilumos perdavimas gali sumažėti net iki 80 procentų. Tuo tarpu dėl nuosėdų ir rūdžių atsiradimo sistemoje, energijos sunaudojimas gali padidėti iki 35 proc. pirmaisiais metais ir iki 120 proc. praėjus 50 metų. Maža to, vienas milimetras korozijos šildymo ar šaldymo prietaisuose jų efektyvumą sumažina dešimtadaliu.

Siekiant išvengti šių nepageidaujamų šildymo sistemos susidėvėjimo padarinių, ekspertai pataria šildymo sistemoje numatyti automatinius nuorintojus ir modernius oro bei purvo atskirtuvus. „Gyventojai nesusimąsto, kad net nauja šildymo sistema dėvisi kiekvieną dieną. Sistemoje ima kauptis oras ir rūdys. Tai – natūralūs sistemos susidėvėjimo veiksniai, kurie turi įtakos šildymo sistemos efektyvumui. Tarptautiniai šildymo sistemų ekspertai pataria apsidrausti iš anksto ir pasirūpinti įrenginiais, kurie kovoja su sistemos korozija ir taip neleidžia sistemai prarasti energijos“, – sakė L. Rimkūnas.

Jis priminė, kad oro bei purvo atskirtuvai reikalingi ne tik individualių namų šildymo sistemoms, tačiau ir daugiabučių šildymo įrenginiams.