Savo rankomis pagaminta dovana – pati brangiausia. Prieš kelerius metus artėjant šv. Kalėdoms kauniečių šeima nusprendė būtent savo kūriniais nustebinti artimuosius. Kūriniai – tai muilas.

Įkvėpė artėjančios šventės

Svarstyklės, aliejai, įvairūs prieskoniai, žolelės, sėlenos ir daug kitų virtuvės spintelėse aptinkamų dalykų dedami ant Dainos ir Sauliaus Jackevičių stalo virtuvėje. Trimetis sūnus Jonas jau žino, kad pakvips ne pyragu ar sriuba. Puode mama maišys muilą, kurį supils į pailgą medinę formą, maždaug po dienos ištrauks didelį luitą gražiai atrodančio daikto, su kuriuo jam leidžiama žaisti tik prausiantis.

Antradienį savo 36-ąjį gimtadienį švęsianti D.Vieraitytė-Jackevičienė visuomet žavėjosi kvapais, spalvomis, bet tik prieš kelerius metus atrado sau malonią veiklą, į kurią pasinėrė visa savo esybe.

Prieš Kalėdas sušvitusi mintis aprūpinti artimuosius savo rankdarbiais ir pačiai Dainai atvėrė akis.

"Kvapai – man pati geriausia saviraiška. Pagaliau atradau, kuo noriu užsiimti savo gyvenime", – šypsojosi moteris muilininkė, iki tol nė kiek nesidomėjusi chemija, riebalų reakcijomis su šarmais.

Moteris nė neprisimena, kaip šovė mintis susidomėti būtent muilu. Galbūt todėl, kad šeima stengiasi gyventi ekologiškai? Informacijos apie muilo virimą kaunietė ieškojo internete ir aptiko jos apsčiai. Virtualioje erdvėje galima sužinoti ne tik pagrindines muilo sudedamąsias dalis, bet ir tikslias receptūras.

Riebalai ir šarmas – tai muilo pagrindas. Kiekvienos rūšies riebalams šio šarmo reikia naudoti skirtingą kiekį. Kuo dar praturtinti gaminį – tai jau gamintojo reikalas.

Mokosi iš patirties

D.Vieraitytė-Jackevičienė nuo pat pirmojo savo gaminio pati kūrė kvapų derinius, nesiskolino nė vieno internete skelbiamo recepto. Pats pirmasis jos muilas, moters pavadintas "Šiluma", draugų ir pažįstamųjų lig šiol labiausiai vertinamas. Jį gamindama muilininkė be pagrindinių komponentų – saponifikuotų palmių, kokosų, alyvuogių aliejų, įpila kosmetinio migdolų aliejaus, įlašina apelsinų, arbatmedžių, juodųjų pipirų eterinių aliejų, įberia šiek tiek malto cinamono.

Masės sumaišymas – tik dalis darbo, prieš tai reikia tiksliai apskaičiuoti, kiek kurios sudedamosios dalies naudoti, viską tiksliai pasverti. Priešingu atveju skysta masė, maišoma 40 laipsnių temperatūroje, muilu gali ir nepavirsti. Į formą supiltas gaminys sukietėja maždaug per parą ir gali būti išimtas iš formos. Tačiau jis dar turi bręsti mažiausiai tris savaites, kol galės būti naudojamas.

Į muilą gali būti dedama įvairiausių priedų. Daina išbandė daugybę jų – žoleles, prieskonius, molį, alų, ožkos pieną, aguonos grūdelius, avižų sėlenas ir kitką. Kad muilas įgytų daugiau teigiamų savybių, naudojami ir kosmetiniai augaliniai aliejai.

Trečius metus muilą namuose gaminanti kaunietė sužinojo įvairiausių muilo gamybos subtilybių. Improvizuojant su skirtingais komponentais, gali šiek tiek kisti gamybos technologija, pailgėti muilo brandinimo laikas.

Knieti pasigaminti šampūną

Jei gamini muilą namuose, dar nereiškia, kad daug sutaupai. Pasak D.Vieraitytės-Jackevičienės, už kelis litus pirkti paprasčiausią vaikišką muilą yra pigiau. Tačiau parduotuvėse siūlomi ir daugiau nei 10 litų kainuojantys muilų gabaliukai su etiketėmis "natūralus", "augalinis". Tokiu atveju naminis muilas atsiperka.

Iš Jackevičių vonios spintelės dingo prausikliai veidui ir kūnui, sumažėjo poreikis teptis kremu. Muilininkė sakė, kad jos gaminami muilai itin švelnūs, nes juose išlieka natūralus augalinis glicerinas.

Šeimai nebereikia ir skalbiamųjų priemonių – muilą, kurį mes įpratę vadinti ūkišku, moteris taip pat susimaišo pati, tik šiek tiek pakvepina kokiu nors natūraliu eteriniu aliejumi.

Į muilų kūrybą įnikusiai moteriai kirba mintis pasigaminti sau šampūną, į galvą šauna dar daugybė sumanymų.

D.Vieraitytės-Jackevičienės žiniomis, senovėje vietoje natrio hidroksido buvo naudojamas pelenų šarmas. Kaunietė dar neatrado informacijos, kaip pačiai pasigaminti originalų pelenų šarmo muilą, bet neabejoja, kad tai dar ne paskutinė pakopa jos kūryboje.