Šviesa, erdvė, išgryninta estetika ir racionalumas. Tokius sprendimus klaipėdiečiui interjero dizaineriui Sigitui Danieliui diktavo blokuoto namo Giruliuose architektūra, būsto aplinka bei jo gyventojų poreikiai.

Plotas susitraukė

Kaip vaizdžiai palygino pats kūrėjas, šiuose jaunos šeimos namuose bendrą kalbą surado skandinaviško ir japoniško stiliaus principai.

Anot kūrėjo, projektuojant kompaktiško, vos 100 kv. m ploto kotedžo interjerą, teko gerai apgalvoti ir pateisinti kiekvieną detalę, tinkamai išnaudoti kiekvieną milimetrą.

„Į architektūrinius planus buvo įtraukta mintis įrengti apie 50 kv. m rūsį, ir kai šie planai sugriuvo, teko “susispausti„ į gerokai mažesnę erdvę. Bet, kaip sako budistai, kuo sunkiau, tuo lengviau. Ir ši ideologija pasiteisino“, – šypsojosi kūrėjas.

Iš pradžių rūsyje planuotą įkurdinti skalbyklę pavyko patalpinti po laiptais.

Siekiant racionaliai išnaudoti patalpas, buvo suformuota ir įvairių papildomų nišų, kurios, Sigito manymu, pasiteisino tiek funkciškai, tiek vizualiai. Kad ir šalia kamino atsiradusi vietelė malkų juostai, kuri tapo žaviu ir gyvu interjero akcentu.

Ištirpsta aplinkoje

Pirmajame būsto aukšte palikta vientisa erdvė, kuri suskaidyta į atskiras funkcines salas. Antrajame įrengti trys šeimos nariams skirti miegamieji, vonios kambarys.

Anot kūrėjo, specialiai siekta, kad ribotoje erdvėje virtuvės zona neatrodytų gremėzdiškai, o tarsi ištirptų bendroje aplinkoje.

Stalviršiui buvo parinkta ta pati medžiaga, kaip ir grindims, tas pats fragmentas pasikartoja ir lubose, o kitiems baldų paviršiams buvo pasirinkta spalva, kuri darniai įsilieja į dominuojantį spalvinį koloritą.

„Virtuvė tarsi susilieja su sienomis, grindimis, ir jos bendroje erdvėje, kuri nėra didelė, vizualiai lyg ir nematyti“, – pripažino kūrėjas.

Erdvės pojūtį name kuria ne tik išmoningai suprojektuotos patalpos, bet ir parinkta balta sienų, lubų spalva. Juo labiau kad būste stinga natūralios šviesos.

Tuo tarpu dirbtinis apšvietimas – sieninės lempos – nukreiptos į lubas, kad neakintų, kad jo lyg ir nebūtų.

Akumuliuoja šilumą

Šilta natūralaus medžio apdaila būste varijuoja su stiklo fragmentais, steriliais virtuvės baldų fasadais, metalo, tekstilės detalėmis.

Pasitelkęs skirtingų medžiagų dermę, interjero dizaineris įgyvendino ir originalų laiptų sprendimą.

„Turėjome galimybę palikti laiptinę arba visiškai atvirą, arba įdiegti tam tikrą elementą, kuris leistų sukurti papildomos erdvės. Grindyse buvo įmontuotas stiklas, tad per stoglangį sklindanti natūrali šviesa pasiekia visą laiptinę“, – pasakojo kūrėjas.

Minimalistiniams turėklams taip pat panaudotas medis ir stiklas, tad tokia konstrukcija atrodo lengva, švari.

Kaminas ties krosnele buvo dekoruotas akmens masės plytelėmis – jos pasirinktos kaip alternatyva muilo akmeniui, kuris puikiai akumuliuoja šilumą.

„Tačiau tai labai brangi medžiaga. Akmens masės plytelės šiuo atveju atlieka tą pačią funkciją, tik šilumos atidavimo koeficientas šiek tiek mažesnis“, – aiškino pašnekovas.

Reikia daugiau pastangų

Nors teko paisyti užsibrėžtų biudžeto ribų, Sigito manymu, pavyko pasiekti netikėto kainos ir kokybės santykio.

„Sakyčiau, pavyko pasiekti aukštesnės kokybės, nei leido tikėtis biudžetas. O tai labai retas reiškinys, šiame pasaulyje dažniausiai būna atvirkščiai, – šypsojosi pašnekovas. – Šiuo atveju tiktų tokios sąvokos kaip nebrangu, ekonomiška, patogu, reliatyvu. Žinoma, tam reikia pasiruošti, išlaukti nuolaidų, daugiau pastangų paieškoms.“

S.Danielius patyrė, jog nepaisant ribotų finansinių galimybių, šiam darbui reikėjo skirti tiek pat laiko, kiek ir grandioziniam objektui. Pasak jo, dirbti buvo ne tik įdomu, džiugino ir tai, jog su užsakovais pavyko rasti bendrą kalbą.

Pašnekovas prisipažino, jog šis projektas prašosi tęstinumo.

„Būstas turi papildomą išėjimą ant stogo, tai kodėl gi čia neįrengus savotiško žaliojo stogo, kur galėtų atsirasti didžiulė vonia“, – šypsojosi kūrėjas, patikinęs, jog panašūs sprendimai pažengusiose Vakarų valstybėse gana įprasti.