Lietuviškas racionalizmas ir švarus minimalizmas. Taip savo darbo vaisių įvertina architektų tandemas, kai kalba pasisuka apie judviejų kurto interjero stilių. Iš pirmo žvilgsnio nepretenzingas būstas patraukia dėmesį neįprastais sprendimais ir ištobulintomis detalėmis, kurios liudija savitą tiek pačių užsakovų, tiek kūrėjų filosofiją.

Išrankumas: būste negausu baldų, daiktų, tačiau kiekvienas – su savo istorija, paskirtimi ir filosofija.

Atgaiva kūnui ir sielai

Architektų studijos „Kūnas“ kūrėjams Vitalijui Jankūnui ir Mariui Morkūnui blokuoto namo Klaipėdos priemiestyje šeimininkai suformulavo esmines nuostatas, kurios architektams ir tapo darbo kelrodžiu.

„Šis interjeras lakoniškas, neperkrautas, lengvai skaitomas ir suprantamas, – kalbėjo V.Jankūnas. – Buvo aiškiai suprantama, kad standartinių sprendimų šeimininkai nepageidauja. Tačiau jiems buvo priimtina tai, kas kitus žmones gali šokiruoti, ar tai, kad interjere turėtų atsirasti tokių daiktų, kurių neįmanoma įsigyti parduotuvėje.“

Nors ir ne naujiena dizaino pasaulyje, tačiau daugeliui tautiečių egzotiškai atrodantis sprendimas – ties miegamojo lova stūksanti vonia.

„Lova, vonia ir kosmetinis staliukas – viskas, ko čia reikia. Patalpoje daug atskirų nišų, erdvių, bandėme jas sukooperuoti, padidinti miegamojo zoną ir joje sujungti tai, kas susiję su kūno ir sielos atgaiva“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak Vitalijaus, kita vertus, sykiu atsigręžta į senąsias tradicijas, kai miego patalpose būdavo įprasti didžiuliai kubilai, vonios.

Vietoje durų – užuolaidos

Daugelį šiame būste nustebintų ir tai, jog jame yra vienintelės – laukujės durys. Jas visas, net slankias sistemas drabužinėje pakeitė užuolaidos iš specialaus audinio, absorbuojančio garsą, pasižyminčio šilumos izoliacija.

Tokie audiniai, pasak Vitalijaus, naudojami gamybinėse patalpose, iš jų siuvamos ir scenos uždangos.

„Norėjosi viskam suteikti aiškią vertikalią kryptį ir pabrėžti aukštas lubas. Name taip pat įrengti labai aukšti, nestandartiniai langai“, – pasakojo V.Jankūnas

Siekdami lakoniškai, švariai erdvei suteikti gyvybės, kūrėjai pasitelkė paprastas, tačiau retai įprastuose interjeruose matomas priemones.

Virtuvės baldai buvo suprojektuoti iš natūralaus medžio plokščių, o šviestuvai sukurti iš paprasčiausių stiklainių. Pasak Vitalijaus, tai savotiškas sentimentas anuomet buityje populiariai tarai. Dar vienas originalus šviestuvas-skrybėlė kybo svetainės zonoje.

Mena A.Smetoną

Valgomojo dalyje pastatytas apskritas medinis stalas mena seną šeimos tradiciją burtis bendriems pasisėdėjimams. Ne atsitiktinai virš jo kybantis modernus šviestuvas su tarsi žvakėmis atrodančiomis lempomis dvelkia klasika ir kuria jaukią atmosferą.

„Skirtingos kėdės – taip pat medinės ir ne pirktinės. Vienos jų net mena prezidento Antano Smetonos laikus. Kai kėdes restauravome, jos “suskambėjo„ taip, lyg būtų šiuolaikinio dizaino“, – įžvelgė architektas.

Televizoriui taip pat sukonstruotas originalus staliukas iš rąstų, kurie atkeliavo iš Rietavo – buvo iškelti iš grafų Oginskių dvaro parko tvenkinio.

„Šie užtvankos rąstai, kuriems daugiau nei 200 metų, buvo išmesti likimo valiai. Juos išdžiovinome, paruošėme, sumeistravome staliuką ir dabar jie tarnauja kaip funkcinis dizaino elementas, turintis istorinį palikimą“, – komentavo kūrėjas.

Įvertino gruoblėtą faktūrą

Grindims tiek viename, tiek kitame aukšte naudota epoksidinė danga dera su kitais panašaus kolorito aplinkos elementais – gruoblėta lubų faktūra, savita dušo patalpos apdaila, betoniniais laiptais.

„Vieniems tokių laiptų medžiaga gali atrodyti agresyvi, šalta, bet specialus medžio plokščių karkasas juos suminkštino, padarė lengvesnius, atsiskleidė savotiška grafika. Po laiptais sudėtos malkos, seni lagaminai taip pat šildo interjerą, įneša į jį gyvasties“, – aiškino kūrėjas.

Dušo patalpoje, pašnekovo žodžiais, siekta sukurti žmogaus pojūčiams malonią natūralios medžiagos aplinką. Pasirinkta cemento pagrindo apdaila, pasitelkus tam tikras technologines gudrybes, atrodo it šlapias akmuo.

Būste specialiai nelygintos ir lubos. „Nereikia bandyti viską pernelyg preciziškai išgražinti bei investuoti ten, kur nereikia. Šiuo atveju toks paviršių grublėtumas tik suteikia savotiško žavesio, šešėlių žaismo“, – įsitikinęs klaipėdietis.

Tai, ko tikėjosi

Pašnekovas neneigė, jog šis darbas sulaukia nevienareikšmiškų įspūdžių.

Tačiau, pasak kūrėjo, kiekvienas savo namus kuria pagal individualius poreikius, ir kas tinka vienam, nebūtinai bus priimtina kitam.

Vitalijus šypsojosi, jog šiuo atveju svarbiausias kriterijus yra užsakovo įvertinimas, pripažinimas, kad galutinis rezultatas yra tai, ko jis tikėjosi.

„Pagal nuotraukas yra įvairių vertinimų, pavyzdžiui, kad galbūt interjeras šaltas, bet užtenka žmogui ateiti į šiuos namus ir nuomonė pasikeičia. O šiaip esame girdėję labai daug komplimentų, ir ne tik iš kolegų. Dažniausiai tai yra tie žmonės, kurie daugiau domisi tokiais dalykais, daugiau keliauja, yra daugiau matę“, – pripažino Vitalijus.