Tobulėjant technologijoms, prieš šimtmečius atsiradusios langinės vis rečiau varstomos, jos tik puošia fasadą. Vis tik durelės prie langų atgimsta, ypač vasarnamiuose.

Paveldas: Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse galima pamatyti originalių lietuviškų langinių.

Kam lietuviams buvo reikalingos langinės? Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eligijus Juvencijus Morkūnas, pasakojimą praėjo nuo langų lietuvių trobose istorijos.

Kadaise lietuviai langų angas užtraukdavo paskerstų gyvulių pūslių padarytomis plėvėmis ir šiek tiek įleisdavo balzganos šviesos. Vasarą dengti langus nebuvo aktualu, nedidelės angos buvo paliekamos atviros.

"Apskritai pagrindinis "darbo kabinetas" buvo laukas, todėl apšvietimas nebuvo labai aktualus. Vėliau žmonės išponėjo, pradėjo kirsti didesnius langus, nors tai ir nebuvo ekonomiška. Tačiau langai, lyginant su dabartiniais, buvo maži, išdužus stiklui, užkišdavo pagalve", – pasakojo muziejininkas.

Kadaise, pasak jo, būdavo daromos langų užstūmos, panašiai kaip durų skląstis. Pradėjus plačiau naudoti stiklą, jis nebuvo ištisinis. Stiklas buvo brangus ir ne visiems prieinamas, langas būdavo skaidomas į smulkius rėmelius, kartais net į 16 dalių. Tada atėjo eilė langinėms.

Žiemos būdavo itin šaltos, dėl to būdavo gaminamos langinės. Dar XIX šimtmetyje jos buvo daromos tik iš vienos pusės, taip buvo taupomi vyriai. Vėliau atsirado langinės iš dvejų durelių. Kol atsirado antrieji langai, kad būtų šilčiau, tarp langinių ir stiklo būdavo dedama šildomosios medžiagos – šiaudų prikimštas kilimėlis. Be to, langinės saugojo ir nuo neprašytų svečių įsilaužimų.

Aklinos langinės buvo būdingos ir kitiems Europos šiaurės kraštams. Langinės, antlangiai ir palangės kartu buvo ir namo puošybos detalė. Jas įvairiai dekoruodavo.

Vieni puošė įvairiai komponuodami lentas, jas nudažydami ar išpiešdami. Jei langinė dailiai nuobliuota, aprėminta, buvo puošni ir nedažyta. Be to, pasak E.J.Morkūno, dažoma buvo ne tik dėl grožio, bet ir dėl ilgaamžiškumo.

Didžiajai daliai senųjų pastatų išlikusios langinės – tik estetikos detalė. Tačiau dalis lietuvių ir šiandien varsto langines. Tiesa, dažniausiai jos dedamos ant vasarnamių langų bei stiklinių durų, kad žiemą apsaugotų nuo įsilaužėlių.

Langinių įvairove galima grožėtis šiltuosiuose Europos kraštuose. Pagrindinė jų funkcija – apsaugoti nuo saulės kaitros. Tiesa, dažnai langinės yra žaliuzių tipo, su pakreiptomis horizontaliomis lentelėmis. Šios sulaiko karščiausius saulės spindulius, bet įleidžia vidun šviesos ir oro. Kartais langinės daromos ne pastato išorėje, bet viduje. Bemaž visuose kraštuose langinės tapo neatsiejama pastato puošybos dalimi.