– Šviestuvas virš lauko durų ir prožektorius ant garažo stogo kampo – pasenęs požiūris. Šiandien jaukią namų erdvę kuriančiam žmogui rūpi ir saugumas, ir eksterjero estetika. Kaip suplanuoti lauko apšvietimo darbus ir nepridaryti klaidų, dėl kurių vėliau tektų graužtis?

– Eksterjeras – namo išorė ir jį supanti erdvė: kiemas, sodas, daržas, gėlynas, aikštelė. Šiuo metu itin madinga tendencija apšvietimo pagalba išryškinti įdomius statinio architektūrinius sprendimus arba, atvirkščiai, juos sukurti apšviečiant. Architektūrinis apšvietimas – viena iš pagrindinių šviesos dizaino krypčių. Namo fasade – sienose, po stogu ir kitose konstrukcijose – įmontuojami lauko šviestuvai. Kur jie bus, kokio apšvietimo reikia, būtina apgalvoti dar kuriant pastato projektą, nes daugeliu atveju vėliau tai padaryti praktiškai neįmanoma – tektų ardyti sienas. Namą supančios aplinkos apšvietimas planuojamas kartu su landšafto projektu. Iš anksto reikia apgalvoti ir suskirstyti erdvę zonomis – pagal jų paskirtį rinktis apšvietimą, kasti griovius, išvedžioti laidus, betonuoti pagrindus. Aišku, tai galima padaryti ir jau apželdinus, sutvarkius aplinką, tačiau tai dvigubas darbas, papildomos išlaidos.

Dažnas nuosavą namą statantis žmogus visą dėmesį sutelkia į pastatą, patogų jo įrengimą, gražų interjerą – nori greičiau apsigyventi ir aplinką palieka pabaigai. Tai didelė klaida: sutvarkęs būstą naujakurys jaučiasi pavargęs, išsekęs, beje, kaip ir jo piniginė, todėl apie grožį, estetiką daug negalvoja – laikinai, dėl ramybės ir saugumo pritaiso pigų, bet galingą prožektorių, kuris apšviečia jam rūpintį konkretų plotą. O juk nieko nėra pastovesnio už laikinumą!.. Intensyvus prožektoriaus apšvietimas net ir saugumo atžvilgiu ne visada reikalingas – ką jau kalbėti apie estetiką. Be to, jis neekonomiškas, dažnai kelia kaimynams nepatogumų. Vietoj prožektoriaus geriau įtaisyti funkcinį šviestuvą su judesio davikliu, kuris netrukdys aplinkiniams: užsidegs tik kažkam atsiradus matymo zonoje, taupys energiją. Jis aktualus ir rečiau naudojamoms vietoms, kurių įprastai nesinori apšviesti, pavyzdžiui, prie įėjimo į neišvaizdų sandėliuką.

Taupyti pinigus renkantis lauko šviestuvus nepatartina – jie turi atlaikyti ne tik stiprų škvalą, krušą, saulės karštį, bet ir  temperatūros svyravimus.

– Į kokius parametrus svarbu atkreipti dėmesį renkantis lauko šviestuvus?

– Šviesos šaltinio galingumas svarbus, tačiau svarbiausia, kad lauko šviestuvai būtų stiprūs ir tvirti, patikimai apsaugoti nuo drėgmės ir dulkių. Atsparumas šiems faktoriams nusakomas tarptautiniais indeksais, kurie žymimi simboliais: IP nusako prietaiso hermetiškumą (atsparumą drėgmei ir dulkėms), IK – antivandalizmo (antismūginę) apsaugą. Apsaugos laipsnis vadinamas klase ir žymimas skaičiais – kuo jie didesni, tuo apsauga geresnė. Patį didžiausią IP 68 ( pirmas skaičius rodo atsparumo klasę dulkėms, antras – drėgmei) turi turėti po vandeniu montuojami šviestuvai, įkasami į žemę – IP 67, aplinkai apšviesti antžeminiai šviestuvai – IP 44–65. Jei lauko šviestuvas turi indeksą IK 08, prietaisas – labai tvirtas, aukštos atsparumo smūgiams klasės.

Taupyti pinigus renkantis lauko šviestuvus nepatartina – jie turi atlaikyti ne tik stiprų škvalą, krušą, saulės karštį, bet ir  temperatūros svyravimus.

Būtinai pasidomėkite, iš kokios medžiagos pagamintas šviestuvas. Idealus pasirinkimas – milteliniu būdu dažytas aliuminis: ši medžiaga lengva ir itin tvirta. Žavėtis nerūdijančio plieno gaminiais nepatarčiau: gana dažnai šviestuvai gaminami iš pernelyg plono metalo – nuo stipresnio stuktelėjimo ar spyrio kamuoliu jis kaipmat įlinksta. Šviestuvai iš aukštos kokybės plastiko – organinio stiklo PMMA, arba, paprasčiau, akriliniai, stebina modelių įvairove. Ši medžiaga nekorija, yra elastinga, ilgai negelsta nuo aktyvių ultravioletinių saulės spindulių. Šviestuvai su stiklo gaubtais – klasika ir geriausias pasirinkimas, koks tik gali būti, aišku, jei tik namuose nešėlsta būrys judrių, energingų vaikų.

– Tradiciniai šviestuvai gali skleisti skirtingo atspalvio šviesą – nuo baltai mėlynos iki geltonai oranžinės. Ar šviesos spalva svarbi aplinkos apšvietimui?

– Šviesos spalvos atspalvį apsprendžia šviesos temperatūra, kuri matuojama kelvinais (K): šilta geltona – 2 700–3 000 K, neutrali balta – 4 000 K, artima dienos šviesai – 5 500–6 000 K ir šalta dienos šviesa – 6 500 K. Šiuos rodiklius rasite pažymėtus ant lemputės. Kokį šviesos atspalvį rinktis, priklauso nuo žmogaus – tai labai asmeniškas suvokimas, galiu tik patarti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad intensyvi, labai šilta geltona spalva aplinkoje esančius objektus daro sunkiau atpažįstamus, keičia jų spalvas, mažina žmonių pastabumą, todėl ji nėra tinkama vaikų žaidimo aikštelei, baseinui ar kitai vietai, kur svarbu saugumas, apšviesti. Balta spalva vaizdą, visus aplinkoje esančius daiktus daro ryškesnius, aiškiau matomus, neiškreipia spalvų. Ji labai tiks visoms jau minėtoms vietoms, taip pat takeliams, laiptams ir įspūdingiausiems namo aplinkos, sodo, gėlyno kampeliams apšviesti – išryškins mažų architektūros objektų, dekoratyvių akmenų, grožį, savitą medžio, krūmo formą, neįprastus augalo lapus, žiedus.

Geltono atspalvio šviesa nepakeičiama terasoje ar pavėsinėje. Ji, kaip ir žvakių ugnelės ar židinio liepsna, kuria jaukią, romantišką aplinką, padeda atsipalaiduoti ir suartina žmones.

Kuriant stilingą namų aplinką venkite kontrasto, nemaišykite labai skirtingų atspalvių, juolab spalvų šviesos – raudonos, žalios, mėlynos ir pan. Toks apšvietimas tinka šventei, o kasdienybėje nesuteikia didelio grožio, be to, daugelis aplinkoje esančių daiktų tamsoje, apšviesti netradicine šviesa, tampa sunkiai atpažįstami.

– Kaip apšviesti aplinką, kad atsiskleistų jos grožis? Patarkite, kokius šviestuvus rinktis?

– Įsivaizduokite ant sienos kabantį paveikslą: niekas jo net nepastebės, kol paveikslas kabės tamsoje, šešėlyje. Tereikia į jį nukreipti bent menką, teisingu kampu krentantį šviesos spindulį – ir pro šalį niekas nepraeis nestabtelėjęs, nepasigrožėjęs. Pats vadovaujuosi principu ir kitiems patariu: šviesa turi būti ten, kur jos reikia. Turite sode, kieme gražiai nuaugusią pušį ar ąžuolą – šviestuvas, dailiai nupjauta veja – kitas, gėlynas ar atskiras, kažkuo ypatingas augalas – dar kitas apšvietimas. Prožektorius puikiai apšvies didelę erdvę, bet grožio magijos aplinkai neįkvėps – kiekvieną objektą, kaip ir paveikslą, reikia akcentuoti specialiai, kiekvienam parinkti labiausiai tinkamą apšvietimo šaltinį.

Užduotis nelengva – ją reikia spręsti kūrybingai. Dideliems medžiams puikiai tiks įleidžiami į grindinį ar pievą šviestuvai – šviesos srautu apšvietus augalą iš apačios atsiskleis jo galybė, kamieno formos ypatumai, lapų vainiko mozaika. Paprastesnis sprendimas – pastatyti antviršinius prožektorius, tačiau tai nėra labai praktiška ir patogu – greitai šviestuvai bus apdaužyti, o jei stovės vejoje, pjaudami žolę galite netyčia nupjauti laidus. Įsmeigiami į žemę prožektoriai, šviesos stulpeliai arba šviestuvai su smeigėmis nepakeičiami norint apšviesti žemesnius, smulkesnius objektus. Tiesa, šviesos stulpeliams reikalingi pamatai, o šviestuvą su smeige galite įbesti, kur tik norite. Tiek vieni, tiek kiti šviestuvai gali būti su LED apšvietimu ir saulės baterijomis. Pastarosios – puikus pasirinkimas siekiantiems taupyti ir tiems, kam sode, namo aplinkoje nereikia intensyvios šviesos. Šviestuvai su saulės baterijomis labai patikimi – gamintojai suteikia net penkerių metų garantiją, jie įsikrauna ne tik saulėtą, bet ir ūkanotą dieną.

Aplinkos apšvietimą apgalvokite, planuokite, jis neturi būti chaotiškas. Visada yra geriau mažiau negu per daug – nereikia stengtis naktį paversti diena. Ryškus apšvietimas reikalingas tik ten, kur svarbus saugumas. Proporcingai po visą sodo, kiemo teritoriją išdėstyti, tam tikrus taškus apšviečiantys silpnos, subtilios šviesos šaltiniai kurs jaukumą, paslaptingą romantiką.

– Kokios ryškiausios mados tendencijos lauko šviestuvų pasaulyje?

– Šiuo atžvilgiu svarbesnės nei dizainas, spalva ar apdailos ypatumai yra šviestuvų kokybė, ilgaamžiškumas, energijos sąnaudos, pritaikytos šiuolaikiškos technologijos.

Viena aktualiausių naujovių – mobilus apšvietimas: tokį šviestuvą galite ne tik nusinešti ir pastatyti bet kurioje sodo, kiemo vietoje, bet ir pasiimti vykdami atostogauti ar į savaitgalio iškylą – sutemus nereikės degti žvakių, ieškoti prožektoriaus ar pasišviesti telefono ekranu. Šviestuvo skleidžiamas šviesos srautas gana didelis: sutemus ir toliau galite bendrauti su draugais, gaminti maistą, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kita veikla. Mobilūs šviestuvai patogūs, patvarūs, stilingi ir belaidžiai – turi įkraunamą bateriją ir gali šviesti 10–72 val. Jie gali būti valdomi integruotu jungikliu, nuotolinio valdymo pulteliu ar telefonu, naudojant "Bluetooth" technologiją.

Šis šviesos šaltinis turi integruotas RGB LED lemputes, kurios leidžia keisti šviesos srauto stiprumą ir taip taupyti energiją, užtikrinti reikiamą šviesos kiekį atliekant skirtingus darbus, kartu pasirinkti norimą apšvietimo spalvą. Lemputės pavadinime esančios angliškos raidės RGB reiškia raudona, žalia, mėlyna. Tai spalvų maišymo sistema. Tradiciškai pultelyje yra iki dvylikos skirtingų spalvų parinkčių, o naudojant telefonu "Bluetooth" technologiją galite rinktis tūkstančius skirtingų variantų.

Tarp jaunimo sparčiai populiarėja nešiojami šviestuvai su išmaniuoju apšvietimu, kuriuose integruota dar ir garso kolonėlė. Įrenginį valdyti galite nuotoliniu pultu, o leisti muziką – tiesiai iš išmaniojo telefono ar kito įrenginio per "Bluetooth" jungtį.

Dauguma nešiojamų šviestuvų kompaktiški, nedideli – iki 30 cm aukščio ir 20 cm pločio. Geriausia rinktis tokius, kurių IP klasė siekia bent 44. Jei ji bus didesnė, šviestuvą galėsite naudoti ir lietui lyjant.

Pastaruoju metu itin paklausūs valdomi šviestuvai: tiek namo vidaus, tiek lauko apšvietimą galite įjungti ir išjungti internetu jums tinkamu metu. Tai ne tik patogu, bet ir įžvalgu saugumo požiūriu – išvykus galima imituoti buvimą namuose. Tiesa, šiam tikslui tinka tik "Phillips" lempos, taip pat reikalingas priedėlis, kuris sukurs sąsają tarp lempos ir interneto.