Teko girdėti, kad nemaža dalis Lietuvos šulinių vandens yra užteršta nitratais. Ar toks vanduo gali pakenkti sveikatai? Vaida

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė:

VMVT duomenimis, geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina 22 proc. šalies gyventojų, kurie dažniausiai vartoja gruntinį vandenį iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių. Deja, grunto vanduo nėra saugus vartoti. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio (gręžinio) įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos. 2012 m. ištyrus daugiau kaip 300 šulinių, cheminė tarša geriamajame vandenyje nustatyta vidutiniškai 3 iš 10 tirtų šulinių, mikrobiologinė tarša – 4 iš 10 šulinių. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Apie konkretaus šulinio vandens saugą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Nitratai nepašalinami nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus, nes dar nesusiformavusi jų fermentinė nitratų redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija. Methemaglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas ir kiti. Nitratams jautrios besilaukiančios moterys, žmonės, kuriems trūksta tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfalazės arba methemoglobinreduktazės). Nitratų poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis, anemija. Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus. Nustačiusios, kad vanduo nesaugus, teritorinės VMVT informuoja vartotojus, savivaldos institucijas, visuomenės sveikatos centrus. Taip pat vartotojai informuojami apie priemones, kurių būtina imtis užtikrinant jų naudojamo geriamojo vandens saugą ir kokybę.