Rododendrus galima sodinti ne vien pavasarį ar rudenį

Rododendrai - kiemo puošmena. Jais galima apželdinti visas sklypo vietas. Yra rododendrų, augančių ir pavėsyje, ir pusiau pavėsyje, ir saulėtoje vietoje.

Sąlygos, būtinos augalams

Vasaržalius rododendrus sodininkai mėgėjai vadina lauko azalijomis, rudenį numetančiomis lapus. Rododendrams tinka rūgšti ir labai puri dirva, kurioje neturi trūkti (ypač paviršiuje) organinių medžiagų. Dirvos paviršių reikia mulčiuoti lengvu mulčiumi. Augalams neturi trūkti drėgmės ypač gegužės ir liepos mėnesiais, antraip rododendrai žydės trumpiau. Beje, laistyti reikia anksti ryte arba vėlai vakare, kai ne tokia aktyvi saulė.

Geriausiai juos sodinti pavasarį, iki gegužės vidurio arba rugsėjį, tačiau galima sodinti ir vasarą. Sodinant žydintį krūmą, patariama žiedus pašalinti. Jei sodinamas daug žiedinių pumpurų turintis rododendras, reiktų dalį jų vis vien nuskabyti. Patariama šiuos augalus sodinti tankiai - šiek tiek liesdamiesi šaknimis jie auga geriau. Žiedinius pumpurus rododendrai kraus liepą - rugpjūtį. Tuo laiku jiems neturi trūkti drėgmės ir šviesos.

Lietuvoje skirtingų rūšių rododendrai žydi apie 2-3 savaites skirtingu laiku. Anot K.Žeimavičiaus, galima suformuoti rododendrų grupes, kurios žydėtų net apie tris mėnesius. Rododendrai genimi anksti pavasarį vidutiniškai kas penkeri metai. Kasmet iškerpamos nudžiūvusios ir ligų apniktos šakelės.

Svarbi žalioji kaimynystė

Anot VDU Botanikos sodo mokslo darbuotojo Kęstučio Žeimavičiaus, rododendrai negali augti šalia visų rūšių liepų, bukų, kaštonų, tuopų, ievų, nes šių lapuočių lapija labai tanki. Skurs rododendras, pasodintas prie eglės, nes jos šaknys arti dirvos paviršiaus.

Rododendrai gerai augs arti pušų, maumedžių, kėnių, cūgų ar ąžuolų ir tuomet, jei bus mulčiuojami pušų spygliais ir žieve, ąžuolo lapais, kiminų durpėmis. Šie augalai sodinami į purų dirvožemį su durpių priemaiša. Dirvos rūgštingumą galima padidinti, augalus mulčiuojant pušų spygliais arba kiminų durpėmis.

Visžaliams rododendrams plačiais lapais neturi trūkti maisto medžiagų ir drėgmės. Kadangi jų šaknys paviršinės, tai jiems pakanka negilaus derlingo dirvos sluoksnio.

Labai svarbu, kad rododendrų sodinukai ir seni augalai neperdžiūtų. Tad per sausrą juos reikia laistyti. Negalima leisti jų lapams apvysti. Reikia labai kruopščiai laistyti ką tik pasodintus rododendrus. Verta įsidėmėti, kad vasaržaliai rododendrai greičiau pajunta drėgmės stoką nei visžaliai, kurių vaškiniu sluoksniu padengti lapeliai susisuka, kad sumažėtų garinimo paviršius.

Anot K.Žeimavičiaus, juo stambesni visžalių rododendrų lapai, juo labiau jiems reikia pavėsio. Smulkialapiai rododendrai gali augti saulėtoje vietoje, tačiau ir jiems neturi trūkti drėgmės. Saulėtoje vietoje gerai augs ir vasaržaliai rododendrai. Pažymėtina, kad visžalius stambialapius rododendrus galima sodinti šiaurinėje (tinka ir rytinė bei vakarinė) pastato pusėje, tačiau ji turi būti apsaugota nuo vėjų.

Tręšiama du kartus

Pirmoje vasaros pusėje rododendrams reikia daug azoto, kalio ir fosforo. Tinkamiausios yra organinės trąšos - senas perpuvęs mėšlas. Jis ne tik suteikia maisto medžiagų, bet ir pagerina dirvos struktūrą - ji tampa puresnė, laidesnė vandeniui ir orui. Beje, mineralines trąšas augalai gerai pasisavins, jei dirva, kurioje jie auga, yra rūgšti. Jei dirva šarminė, tai didesni mikroelementų kiekiai gali pakenkti rododendrams. Tręšiama du kartus - anksti pavasarį ir po žydėjimo.

Atsparesni ligoms ir kenkėjams yra vasaržaliai rododendrai, augantys saulėtose vietose. Visžaliai bus atsparesni ligoms, augdami pusiau pavėsyje. Trūkstant azoto, augalo lapai šviesėja, lėtai auga ūgliai, nesusiformuoja žiediniai pumpurai, rugpjūčio mėnesį pradeda geltonuoti, ruduoti ir kristi lapai. Atsiradus šiems požymiams, rododendrą reikia persodinti į tinkamą dirvą, patręšti azoto trąšomis.

Dėl geležies ir boro trūkumo dažniausiai nukenčia visžaliai rododendrai, augantys dirvoje, kurioje per daug kalcio. Tuomet ant lapų atsiranda mažų rudų dėmių, kurios ilgainiui susilieja, pradeda džiūti ir kristi. Tokiu atveju reikia gelbėti augalą, tręšiant jį kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose daug boro ir geležies.

Pasaulyje žinoma apie 10 tūkstančių veislių nuostabiai žydinčių rododendrų. Daugiausiai natūraliai augančių rododendrų yra Rytų ir Pietryčių Azijoje. Europoje juos auginti pradėta daugiau kaip prieš 300 metų, sukurta apie 10000 lauke auginamų kultivarų.