Ne vien sportininkų pasirodymai sužavės daugiau kaip milijoną žmonių, turinčių galimybę savo akimis stebėti Londono olimpines žaidynes. Jie taip pat gali čiupinėti naujausią architektūrą.

Solidžiai išsprendė užduotį

Londono olimpinės žaidynės buvo milžiniškas iššūkis ne tik renginio organizatoriams, bet ir architektams bei statybininkams. Specialiai olimpiadai buvo pastatytas ne vienas naujas sporto kompleksas, iškilo sportininkams aptarnauti skirti pastatai, įrengta tūkstančiai naujų butų.

Tai, kas įprastai miestuose trunka 25–30 metų, Jungtinės Karalystės sostinėje įvyko vos per dešimtmetį – suplanuotas ir pastatytas didžiausias per pastarąjį šimtmetį Londono rajonas. Ir tai nebus tik laikinas, vien sporto renginiams skirtas miestelis, jame kunkuliuos ne vien sportinis gyvenimas.

Pagrindiniais naujais architektūriniais objektais Olimpiniame parke įvardijami trys nauji sporto kompleksai – olimpinis stadionas, velodromas (dviračių trekas) ir vandens sporto šakų centras „Aquatics“.

Pasibaigus olimpiadai bei parolimpinėms žaidynėms, 80 tūkst. žiūrovų talpinantis olimpinis stadionas, planuojama, bus pritaikytas ilgalaikiam naudojimui. Juolab kad 2017 m. Londone planuojama surengti Pasaulio lengvosios atletikos čempionatą. Iki tol stadionas tarnaus ne tik sportui, bet ir kitiems renginiams.

Olimpinį stadioną, kuriame vyko įspūdinga žaidynių atidarymo ceremonija, projektavo tarptautinė architektų kompanija „Populous“. Stadiono architektūrą kai kurie kritikai vadina gera. Vis dėlto tokios svarbos objektui esą „stinga kibirkšties, kažko, kas priverstų kiekvieną pirmą kartą pamačiusįjį ištarti: “Oho!"

Kita vertus, šiam objektui pirmiausia buvo keliami funkciniai reikalavimai: parūpinti nepriekaištingą erdvę 26 sporto šakų atstovams, sutalpinti ir nenuvilti dešimtis tūkstančių žiūrovų. Be to, milžiniškas statinys turėjo būti pritaikytas olimpiniam atidarymo spektakliui.

Tris dešimtmečius gyvuojanti kompanija „Populous“ sukūrė daugiau kaip tūkstantį pastatų, iš jų – per 80 stadionų ir 70 arenų. Nepaisant tokios patirties, įmonė interneto svetainėje skelbia, jog didžiuojasi gavusi galimybę projektuoti olimpinį stadioną Londone.

Užkariavo simpatijas paprastumu

Itin sėkmingu architektūriniu kūriniu įvardijamas naujasis, medžiu dekoruotas olimpinio parko statinys – velodromas. Dviračių treką projektavo britų kompanija „Hopkins Architects“. Pastatas giriamas, nes yra paprastas, harmoningas, elegantiškas, kokybiškas. Objektas jau spėjo pelnyti apdovanojimų už statinio architektūrą ir dizainą.

Projekto autoriai prisipažįsta, kad idėjų sėmėsi dviratyje. Jie stengėsi sukurti itin ergonomišką ir efektyviai panaudojamą statinį. Velodrome, kuris buvo statomas dvejus metus, įrengta 5 tūkst. sėdimų vietų.

Elegantiškas velodromo fasadas dekoruotas kedro dailylentėmis. Užsakovai kėlė nemažai reikalavimų tvarumui, medžiagoms, tačiau projektuotojai drąsiai deklaruoja viršiję lūkesčius.

Garsių Londono architektų komanda „Zaha Hadid Architects“, projektavusi naująjį vandens sporto šakų centrą „Aquatics“, sulaukė įvairių vertinimų. Kai kas teigia, kad šis objektas probleminis, esą jo interjeras stulbinamas, bet išorė kelia nusivylimą.

Pastato „sparnai“ vadinami keistais. Atsižvelgiant į tai, ką geba „Zaha Hadid Architects“, vandens sporto šakų centras nepriskiriamas prie geriausių kompanijos kūrinių. Vis dėlto jo vidus, kuriame karaliauja baseinas, sulaukia pagyrų.

Autoriai teigia, kad statinio koncepciją padiktavo judantis vanduo, stogas atsiplėšęs nuo žemės tarsi banga.

Virs gyvenamuoju rajonu

Ne mažiau įspūdingas tvarinys Londono olimpiadai – vadinamasis olimpinis kaimelis. Jame karaliauja šiuolaikiniai daugiaaukščiai namai, juos jungia skoningai apželdinta aplinka, požeminiai garažai, restoranai, medicinos įstaigos, aptarnavimo centrai ir kiti reikalingi objektai.

Olimpiniame kaimelyje apgyvendinta apie 17 tūkst. atletų ir juos lydinčių asmenų. Sportininkai dalijasi 1–5 kambarių butais. Olimpinis kaimelis išlaiko tradicinį Londono namų išplanavimą, kai kiemas apsupamas kelių namų. Teritorija suskirstyta į 11 gyvenamųjų kvartalų.

Statyba prasidėjo 2008 m. gegužę, o 2012 m. viduryje namai pripažinti tinkamais naudoti.

Ateityje olimpinis kaimelis virs gyvenamuoju rajonu. Tiesa, skelbiama, kad žmonėms nebus leista išsipirkti butus, jie bus nuomojami, kad ateityje galėtų būti panaudoti viešoms reikmėms. Čia bus mokymo, medicinos, komercinės paskirties įstaigų, parduotuvių.

Pasididžiavimas ar tuštybė?

Dar vienas išskirtinis olimpinio parko statinys – „ArcelorMittal Orbit“ – yra tikras diskusijų objektas. Tai 115 m aukščio konstrukcija-skulptūra, kurią specialiai šioms žaidynėms sukūrė menininkas Anishas Kapooras ir inžinierius Cecilis Balmondas.

Šia, raudonai dažyto metalo konstrukcijų apraizgyta skulptūra galima ne tik grožėtis, bet ir pabūti joje. Lankytojai liftu užkeliami į plieninio bokšto viršų, iš kur atsiveria Londono panoramos. Leistis žemyn siūloma patiems – įveikiant 445 laiptelius, kurie spirale apsupę bokštą.

Didžiąją dalį šio objekto kainos (apie 70 mln. litų iš 84 mln. litų) apmokėjo turtingiausias Didžiosios Britanijos žmogus Lakshmi Mittalas, plieno kompanijos „ArcelorMittal“ vadovas. Nuo jos ir kilęs meno kūrinio pavadinimas.

Bokšto autoriai tikina, kad šis objektas jungia architektūrą, skulptūrą ir inžineriją. Kai kurie kritikai bokštą vadina paminklu tuštybei.