Įmonėms stabdant nekilnojamojo turto projektus ir mažinant darbų apimtį, vis daugiau statybininkų, apdailininkų ar kitokius darbus statybose dirbusių meistrų papildo bedarbių gretas. Blogėjanti šalies ekonominė padėtis juos verčia nuleisti aukštai iškeltą atlyginimų kartelę, sutikti su mažesnėmis algomis, konkuruoti tarpusavyje, kad tik galėtų išgyventi.

Sumažėjo darbų įkainiai

Ypač krizės padarinius jaučia smulkieji, pagal verslo liudijimą dirbantys meistrai. Antai jau kelintus metus apdailininko amatu besiverčiantis vilnietis Valdas neslėpė, jog lėtėjanti ekonomika ir prastėjantys šalies finansų rodikliai skaudžiai palietė ir jo šeimos biudžetą. "Mėnesio pajamos vidutiniškai sumažėjo tūkstančiu litų. Užsakymų apdailos darbams nedaug, jų kainos krito maždaug 10–30 proc.", – pasakojo meistras.

Beje, jis prasitarė, kad dažnai turi laisvų dienų, o maždaug prieš pusmetį būdavo ir taip, kad dėl darbų antplūdžio miegui likdavo vos kelios valandos. Mat per dieną reikėdavo suspėti aplankyti kelis objektus ir darbo stygiaus nejautė.

"Anksčiau per dieną paskambindavo vidutiniškai aštuonis kartus su darbo pasiūlymais, dabar – tik kartą per savaitę. Tie, kas turi nusipirkę būstą, yra priversti įsirengti ar susiremontuoti jį, tačiau naujai įsigijusių stogą virš galvos mažėja", – analizavo susiklosčiusią padėtį Valdas.

Vyriškis tvirtino jau pradedantis pasigesti laikų, kai pats galėjo rinktis, kokius pasiūlymus priimti, o kokius atmesti. Tarkime, jei darbai būdavo ne prie širdies ar netenkindavo siūlomas užmokestis, tokių objektų atsisakydavo. Dabar jau ir pats dažniau ieškosi užsakymų, kad nesėdėtų rankų sudėjęs.

Derasi išradingai

Darbų užsakovai irgi nebijo derėtis. Jie tikri, kad meistrai nepabėgs, nes dabar rinkoje konkurencija tik didėja. Be to, naujakuriai tapo ir gerokai išdaigesni derėdamiesi dėl darbų kainos, terminų, ko anksčiau nedrįsdavo daryti bijodami likti be nieko.

"Kalbėdami dėl kainų, jie pasitelkia žinomų analitikų ir politikų, tokių kaip Rimantas Rudzkis ar Dalia Grybauskaitė, ekonomikos vertinimus ir prognozes. Nustebę klausia, nejaugi meistrai nežiūri televizoriaus, kad nežino, ką analitikai kalba apie prastą ekonominę padėtį šalyje", – atviravo Valdas.

Kita vertus, vyriškio teigimu, vis dažniau užsakovai vėluoja sumokėti už atliktus darbus, o tai rodo, kad žmonės sunkiai verčiasi. Kartais užmokestis vėluoja du ar tris mėnesius. Valdas pripažino, jog pasitaiko ir tokių užsakovų, kurie dirbtinai vilkina atsiskaityti, argumentuodami tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai. Tuomet delsiama sudaryti darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kurie privalomi, ir taip bandoma dar numušti kainą.

Anot jo, tokius pokyčius jaučia ir panašia veikla užsiimantys darbininkai. Tad šiandien statybų sektoriuje dirbantys meistrai priversti susiveržti diržus. Paklaustas, ar ateityje ir toliau blogėjant ekonomikos rodikliams imtųsi tokių darbų, su kuriais anksčiau neturėjo nieko bendra, persikvalifikuotų, ar vis tik bandytų įsitvirtinti statybų rinkoje, apdailininkas dar nesiryžo tvirtai pasakyti.

Pasuka ir prie puodų

Prieš kelis mėnesius Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) "Vilniaus dienai" tvirtino, jog darbo netekę statybininkai griebsis įvairių alternatyvų, norėdami išgyventi. Viena jų – bandys persikvalifikuoti ir pasukti į prekybos sektorių. Vis dėlto statybininkų atlyginimai iki šiol augo greičiausiai, tad ir jų lūkesčiai didesni.

LLRI teigė, kad vidutinis ir smulkusis verslas yra tos sritys, kurios geriausiai prisitaiko prie lėtėjančios ekonomikos ir sėkmingai išnaudoja darbo netekusius žmones.

Statybose dirbę žmonės šiandien dar neskuba persikvalifikuoti ir ieškosi tokio pat darbo. Labiausiai į darbo paieškas leidžiasi apdailininkai, plytelių klojėjai, dažytojai ir betonuotojai. Tačiau vis daugiau jų priversti pasukti net į tokias veiklos sritis, su kuriomis anksčiau neturėjo nieko bendra. Tarkime, nori įsidarbinti vairuotojais ar virėjais.

Stengiasi dirbti geriau

Stambiosios šalies statybų bendrovės irgi pastebi didėjantį bedarbiais tapusių statybininkų aktyvumą bandant įsidarbinti. Tik gerai žinomose įmonėse ne visiems durys atviros, čia įsidarbinti gali nebent geriausi, tačiau ir jiems gali nepasisekti. Mat stambios įmonės brangina lojalius, ilgametę patirtį turinčius darbuotojus, ir juos stengiasi išlaikyti.

"Ieškančių darbo yra labai daug, bet mes stengiamės išlaikyti suformuotą kvalifikuotų darbininkų branduolį. Ir administracija skatinama dirbti kur kas našiau, kad mūsų įmonių grupės darbininkai turėtų darbo", – tvirtino statybų bendrovės "YIT Kausta" administracijos direktorius Arimantas Glebauskas.

Anot jo, daugiausia į darbą siūlosi gipso kartono sistemų montuotojai, apdailininkai. Pastebima, kad ieškančių darbo lūkesčiai yra mažesni ir realesni, palyginti su praeitais metais.

"Dėl padėties rinkoje atlyginimai mūsų įmonėje dar nepakito. Žinoma, darbininkų pasiūla didėja, o paklausa mažėja. Darbuotojai skatinami dirbti našiau, nors jausdami didėjančią konkurenciją jie ir patys labiau stengiasi. Kvalifikuoti ir našiai dirbantys žmonės darbo visada turės", – įsitikinęs A.Glebauskas.

Ieškančių darbo padaugėjo

Jam antrino ir užsienio kapitalo bendrovės "Merko statybos" generalinis direktorius Gediminas Kazlauskas. "Darbo ieškančių statybų specialistų pastaruoju metu išties padaugėjo. Mūsų bendrovėje pirmą šių metų pusmetį tokių prašymų skaičius išaugo kelis kartus", – pastebėjo įmonės vadovas.

Anot jo, įmonė daugiausia sulaukia statybos darbų vadovų, darbininkų ir inžinierių prašymų įsidarbinti. Vykstant tokiems pokyčiams rinkoje, didelio darbuotojų deficito nėra. Tarkime, žemesnės kvalifikacijos darbininkams arba prieš kelis metus pakeitusiems specializaciją ir atėjusiems į statybų sektorių, šiandien gali būti sudėtingiau rasti tinkamą darbą.

"Kvalifikuotų ir didelę patirtį turinčių specialistų poreikis visuomet yra. Mūsų, kaip vadovų, svarbiausia užduotis yra suburti kompetentingą ir efektyviai dirbančią komandą. Tai natūralūs verslo procesai – buriame kompetentingų specialistų komandą, o su darbuotojais, neatitinkančiais reikalavimų, deja, tenka atsisveikinti", – nedetalizavo G.Kazlauskas.

Darbuotojai, iš viso Darbininkai Tarnautojai

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais 2007 II ketv. 2129,1 1895,1 2842,0

2007 IV ketv. 2438,3 2207,1 3172,9

2008 I ketv. 2370,4 2118,4 3106,8

2008 II ketv. 2470,6 2230,1 3181,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas