Atpalaiduojamasis poveikis

Pirmosios supamosios kėdės sukurtos XVIII a. pradžioje Anglijos kolonijose. Jos buvo skirtos sodui, gaminamos iš vytelių ir nuo paprastų kėdžių skyrėsi tuo, kad buvo su pavažomis. Tai buvo labai praktiška, jų kojos nesulįsdavo į žemę pastačius ant žolės ar smėlio. Paskui jos perkeltos į namus, vaikų kambarius, kad mama su kūdikiu turėtų kur patogiai prisėsti ir supdama galėtų lengviau jį nuraminti.

Supamąsias kėdes pamėgo ir vyresnio amžiaus žmonės. Dar po kurio laiko, pastebėjus, kad šis baldas turi atpalaiduojamąjį poveikį, padeda sumažinti skausmą, kitus negalavimus, atsirado psichiatrijos ir kitose ligoninėse, slaugos namuose. Ypač paplito JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad jų pirmtakai buvo dar Viduramžiais gaminti supamieji lopšiai kūdikiams ir vėliau atsiradę supamieji arkliukai.

Šis baldas ypač išpopuliarėjo, kai 1860 m. vokiečių amatininkas ir baldžius Michaelis Thonetas, garsėjęs iš lenkto medžio (beje, jis sugalvojo ir lenkimo technologiją – prieš tai medį garindavo) meistraujamais baldais, sukūrė supamosios kėdės modelį, pavadintą "Nr. 1". Ji buvo tokia patogi, kad akimirksniu tapo neatsiejama vasarnamių, o vėliau ir gyvenamųjų namų bei butų detale.

Patikrinta laiko

Atrodo, supamosios kėdės niekada neišeis iš mados, nes jau ne vieną šimtmetį yra poilsio, patogumo ir jaukumo simbolis. Pasitelkus naujas medžiagas ir technologijas, gimsta gausybė originalių formų, modernaus dizaino šios rūšies baldų, puikiai derančių šiuolaikiniame interjere. Neužmiršti ir klasikiniai modeliai, patikrinti laiko.

Šiuolaikines supamąsias kėdes galima skirstyti į masyvias ir ažūrines. Pirmosios dažniausiai gaminamos iš lietų lengvųjų plastmasių ir dėl to tinka tiek viduje, tiek lauke. Atviros konstrukcijos nepasižymi tvirtumu, bet yra grakštesnės ir lengvesnės. Itin grakščią formą, paremtą plastikinio "kaušo" ir metalinio rėmo kontrastu prieš 56 metus sukūrė amerikiečiai Ch. ir R.Eames. Ši kėdė vis dar atrodo šiuolaikiškai.

Dizaino klasika tapo ir 1944 m. garsaus danų dizainerio Hanso Wegnerio sukurta supamoji kėdė "R16". Jos korpusas medinis, o sėdimoji dalis gali būti pagaminta iš pintų virvelių arba odos, ranktūriai dailiai išlenkti. Dizainerį įkvėpė klasikinio baldų stiliaus "Windsor shaker" supamosios kėdės. Šiandien už originalų šio baldo modelį gali tekti pakloti keliasdešimt ir daugiau tūkstančių eurų.

Gamina energiją ir ne tik

Lietuvių dizaineriai taip pat neliko abejingi supamosios kėdės žavesiui. Nesudėtingos formos funkcionalią kėdę "Ku-dir-ka" prieš dešimtmetį sukūrė dizaineris Paulius Vitkauskas. Ji vadinama modernaus lietuviško dizaino vizitine kortele, nes ne kartą pelnė įvairius apdovanojimus. Neįprastas kojų kiekis praplečia jos galimybes – ant kėdės galima ne tik sėdėti keliomis pozomis, bet ir suptis.

JAV dizainerio Rochuso Jacobo kūrinys – supamoji kėdė-šviestuvas "Murakami" Ji ne tik labai funkcionali, bet ir padeda taupyti elektrą. Prie jos pritvirtintai lempai nereikia elektros šaltinio, ją maitina energija, gaminama supantis kėdei. Ergonomiška supamoji kėdė "X Rocker" – tikra kompiuterinių žaidimų mėgėjų svajonė, joje įmontuoti garsiakalbiai, įdiegtas Bluetooth ryšys, net ilgai sėdint galima jaustis patogiai.

Supamosios kėdės gali būti skirtos ir dviem. Pavyzdžiui, austrų dizaineris Paulas Kwetonas sumanė supamąją kėdę, kurioje puikiai išsiteks ir šeimininkas, ir jo augintinis. Iš beržo faneros pagamintas baldas minimalaus dizaino, ažūrinis, todėl atrodo lengvas ir grakštus. Skandinavijoje populiari labai patogi supamoji kėdė – lopšys, migdydami kūdikį mama ar tėtis ir patys gali greta jo įsitaisyti.

Ar žinote?

Tyrimai atskleidė, kad supamosios kėdės padeda atsipalaiduoti, įveikti nerimą, depresiją. Supantis jose sumažėja artrito sukeliami skausmai. Taip pat gerėja pusiausvyra, koordinacija, kojų raumenų tonusas.