Po kelerius metus trukusių teismų Kauno daugiabučio bendrija pasiekė pergalę prieš du savininkus, pasipriešinusius renovacijai, bet teistis teks ir toliau. Maža to, ėmė lįsti statybos brokas, o pareikšti pretenzijas nebėra kam.

Pradinis įnašas ūgtelėjo

Kovo 11-osios gatvės 130A namas į daugiabučių renovacijos istoriją, ko gero, įeis kaip vienas nesėkmingiausių pavyzdžių. Ne dėl to, kad namo apšiltinimas netaupo pinigų – bendrijos vadovai tikina, kad bemaž visi gyventojai patenkinti maždaug 40 proc. sumažėjusiomis šilumos sąnaudomis. Namas įklimpo: ketvirtus metus namo šiltinimo darbai iki galo neužbaigti, jis nepriduotas valstybinei komisijai.

Visą tą laiką bendrija priversta kamšyti finansines skyles, nes 2 iš 59 namo savininkų pasipriešino renovacijos procesui: atsisakė mokėti pradinį įnašą, nemoka savo dalies už atliktus statybos darbus.

Bendrijos vadovybei neliko nieko kito, kaip paduoti juos į teismą. Po trejus metus trukusio nagrinėjimo Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodį priėmė bendrijai palankią nutartį dėl pradinio įnašo išieškojimo. Atsakovai šį sprendimą apskundė, bet Kauno apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Pradinis įnašas buvo reikalingas techniniam projektui ir kitiems dokumentams paruošti. Be to, pasak bendrijos pirmininko Stasio Jakubausko, teismas priteisė atsakovams dalį bendrijos samdyto advokato išlaidų, žyminį mokestį, delspinigius.

Dešimtame namo aukšte esančio buto savininkei Rositai Patūpaitei teks sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. litų, nors pradinis įnašas buvo kur kas mažesnis – 2 557 litai. Bylą pralaimėjusi kaimynė priteistą sumą pasiprašė sumokėti dalimis.

Pirmajame aukšte kelis butus nupirkusi ir administracines patalpas juose įrengusi bendrovė „Svarbūs sprendimai“ atitinkamai 6 834 litų įnašą pasididino iki 9 694 litų. Neradusi bendros kalbos su šios įmonės atstovu Sauliumi Beržiu, namo bendrijos vadovybė pasitelkė antstolius, šie išieškojo priteistas lėšas.

Slegia paskolų našta

Ši pergalė pirma, bet ne galutinė. Iš minėtų kaimynų tikimasi prisiteisti išlaidas už renovacijos darbus ir palūkanas bankui. Pasak S.Jakubausko, šie du savininkai už renovaciją nemokėjo nė lito, bendrija paėmė už juos paskolas ir pati grąžina už juos įmokas bei palūkanas.

Mokesčiai už statybos darbus paskirstyti proporcingai pagal buto plotą. Keturių kambarių buto savininkei R.Patūpaitei suma už renovacijos darbus siekė 22,318 tūkst. litų. Priskaičiavus palūkanas bankui ir kitas bendrijos patirtas išlaidas, mokėtina suma išaugo iki 33 tūkst. litų.

S.Jakubausko skaičiavimu, vien už palūkanas bendrijai ji skolinga beveik 15 tūkst. litų. Bendrijos vadovybė tikisi, kad teismas priims palankų sprendimą ir buto savininkė ateityje pati grąžins bankui likusį kreditą.

Kur kas didesnes patalpas turinčiai bendrovei „Svarbūs sprendimai“ už renovacijos darbus reikėjo mokėti 59,637 tūkst. litų. Prisidėjus palūkanoms, dabar skola išaugo iki 85 tūkst. litų. Dalį šios sumos įmonė turėtų grąžinti bendrijai, o bankui – kreditą.

„Praėjome už juos grąžinti, reikalausime iš jų tiek, kiek už juos sumokėjome“, – paaiškino buvusi bendrijos priminkė Veronika Chaladauskienė. Pasak jos, bendrija turėjo lėšų įmokoms padengti, nes didžioji dalis patalpų savininkų – 42 iš 59 – už renovaciją sumokėjo iš karto, neimdami paskolos.

Keturių butų savininkai yra socialiai remtini, įmokas už juos grąžina valstybė. 11 patalpų savininkų paėmė paskolas, kurias jie turi grąžinti per 10 metų.

Pradėjo skilinėti plokštės

„Tragedija“, – nepabijojo ištarti bendrijos pirmininkas, paklaustas apie bankrutavusią įmonę „Algerta“, kuri atliko renovacijos darbus.

„Dabar lenda trūkumai. Stogas praleidžia vandenį, įtrūkę apdailos plokščių kampai. Nėra iš ko išreikalauti ištaisyti broką“, – apgailestavo pašnekovas. Jo nuomone, valstybinės institucijos turėtų prižiūrėti, ar patikimos įmonės dalyvauja renovacijos darbų konkursuose.

Valstybinių institucijų darbuotojai, pasak S.Jakubausko, jokių išeičių nesiūlo. Stogui remontuoti bendrija papildomai išleido 3 tūkst. litų savų pinigų. Namas buvo renovuotas pasinaudojus galimybe gauti 50 proc. valstybės paramos, tai yra gavo 1 mln. litų. Šių pinigų panaudojimo kokybe, stebėjosi bendrijos vadovas, niekas nesidomėjo. „Atsimenu, rašiau raštus ir aplinkos ministrui“, – pridūrė S.Jakubauskas.

Namo bendrija taip pat prašys teismo įpareigoti atsakovus leisti užbaigti renovacijos darbus – užsandarinti jų balkonus. Kol tai nepadaryta, kaip numatyta projekte, namas negali būti priduotas valstybinei komisijai. Be to, S.Jakubauskas teigė turįs specialistų skaičiavimų, kad dėl neapšiltintų balkonų per šildymo sezoną vėjais paleidžiama apie 13 tūkst. litų.

Šiltinimo darbams užbaigti bendrija jau paskelbė naują rangovo konkursą, tačiau ji broko netaisys, nes tai nenumatyta renovacijos projekte.

Šilumos iššvaisto mažiau

Nepaisant visų nemalonumų, bendrijos pirmininkas S.Jakubauskas ir buvusi pirmininkė V.Chaladauskienė tikino, kad renovacijos rezultatu gyventojai nenusivylę. Namas, pasak jų, visuomet buvo šaltas, nes turi daug lauko sienų. Be to, daugiaaukštį statinį labiau šaldo vėjas, nei užuovėjoje esančius žemesnius namus. Trylikaaukštį apšiltinus šilumos suvartojama kur kas mažiau.

Pavyzdžiui, iki renovacijos namas per šildymo sezoną sunaudodavo apie 756 megavatvalandes šilumos, po apšiltinimo – maždaug 250 megavatvalandžių.

S.Jakubausko duomenimis, už praėjusių metų gruodžio mėnesį 1 kv. m ploto šildymas šiame name kainavo 3,34 lito, sausį – 4,11 lito. Pats pirmininkas už 89 kv. m ploto buto šildymą sausį turėjo mokėti 366 litus. Tai jam neatrodo daug. Pavyzdžiui, jo sūnui, gyvenančiam nešiltintame daugiabutyje, sąskaita atėjo kur kas nemalonesnė – 7 litai už 1 kv. m.

Pasak bendrijos pirmininko, renovaciją skatino ne vien noras taupyti šilumą. Geltonų plytų fasado mūras iro akyse. Nuspręsta kartu apšiltinti sienas, stogą. Šilumos punktą gyventojai buvo atnaujinę kiek anksčiau.

Iš pradžių atrodė kad viskas klostosi sėkmingai. Surinkti daugumos butų savininkų parašus, be kurių nepajudėtų tolesnis procesas, ilgai netruko. Keletas tam prieštaravusių namo bendraturčių liko mažuma, vis dėlto du savininkai laikosi savo iki pat dabar.

Renovacijos kaina nepagrįsta?

„Pirmame aukšte, kur yra mūsų administracinės patalpos, jokie apdailos ar dar kokie darbai neatlikti“, – pareiškė bendrovės „Svarbūs sprendimai“ atstovas Saulius Beržis, savo argumentus „Kauno dienai“ atsiuntęs elektroniniu paštu.

Jo duomenimis, toks pat namas Jurbarke buvo renovuotas už 800 tūkst. litų, o šis – už 2,2 mln. litų. S.Beržis atkreipė dėmesį, kad suskilusias apdailos plokštes jau reikia keisti, o garantinius darbus turinčios atlikti įmonės jau nebėra.

Renovacijai pasipriešinęs vyras taip pat teigė, kad po renovacijos butuose atsirado pelėsis. „Renovuotame name palikti ir per renovaciją pažeisti asbestcementiniai lakštai, o asbestas nuo 2002 m. draudžiamas naudoti visoje ES“, – dar vieną argumentų išsakė name esančių patalpų šeimininkas. Jis pridūrė, kad bendrovė „Svarbūs sprendimai“ bendrijai jau sumokėjo „už šitą broką ir neatliktus darbus 10 tūkst. litų“.

Namo renovacijai pasipriešinusi dešimtame aukšte esančio buto savininkė R.Patūpaitė dienraščiui išsakyti savo poziciją atsisakė.