Lietuvos sodybose populiarios tujos vertinamos už dekoratyvumą ir nesudėtingą priežiūrą. Tačiau siūlomų rūšių ir veislių įvairovėje išsirinkti labiausiai tinkamą variantą neretai sunku. Dienraščio skaitytojus taip pat domina, kokius tujų sodinukus geriau rinktis – išaugintus vazonėliuose ar iškastus iš dirvos.

Svarbu – šaknys

Jei sodinukai tinkamai prižiūrėti, o svarbiausia – neišdžiuvusiomis šaknimis, tinkamas tiek vienas, tiek kitas augalo auginimo būdas.

Lietuvos augintojai sodinukus parduoda tiek augintus vazonėliuose (konteineriuose), tiek iškastus tiesiai iš dirvos.

Pirmuoju atveju augalų šaknų sistema yra įaugusi į substrato, dažniausiai – durpių, gumulą, su kuriuo jie parduodami bei sodinami.

Iškastų iš dirvos sodinukų šaknys įprastai įpakuojamos, kad neapdžiūtų. Bet tai yra laikinas sprendimas.
Jei augalas neparduodamas, jis vėl sodinamas į dirvą iki kitos realizacijos – nuo to jis nenukenčia.

Tokio pat dydžio augalo vazone ir iškasto iš dirvos kainos skirtumas pirmiausia susidaro dėl to, kad dauguma augalų konteineriuose yra atvežti iš užsienio medelynų, tad į galutinę sumą įskaičiuotos ir jų transportavimo bei pardavimo išlaidos.

Kada galima sodinti

Lietuvoje konteineriuose išauginti augalai taip pat kiek brangesni nei užauginti dirvoje, nes augalams reikia didesnės priežiūros: dažniau laistyti, o kai sodinukas "išauga" vazoną, persodinti į didesnį ir panašiai.
Be to, už patogumą įsigyti ir sodinti augalą visą vegetacijos sezoną taip pat tenka primokėti.

Tad, ko gero, vazonuose auginamų sodinukų vienintelis trūkumas – aukštesnė kaina. Tačiau labai didelis privalumas – kad juos galima įsigyti ir sodinti nuo pat balandžio iki spalio.

Jei pasodintas augalas nestokos drėgmės ir ypač – per karščius, jis puikiausiai prigis ir nepajus jokio persodinimo diskomforto.

Tuo tarpu iš dirvos iškastas tujas patartina sodinti tik jų vegetacijos pradžioje – nuo balandžio iki gegužės vidurio – ir rudenį – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pradžios.

Kitu intensyvaus augimo laikotarpiu sodinti nerekomenduojama, nes gali nudžiūti pradėję augti nauji ūgliai.

Pats augalas gal ir nežus, tačiau sutriks jo augimas, bent kurį laiką jis atrodys prasčiau. Beje, vasarą iš grunto iškasti sodinukai paprastai ir neparduodami.

Nesunku formuoti

Tuja – dažnas Lietuvos sodybų visžalis spygliuotis augalas. Ypač dažnai jis sodinamas gyvatvorėse. Augalą galima puikiausia karpyti ir formuoti.

Net nepatyręs sodininkas augalui nepadarys didelės žalos, nes jis puikiai atželia. Iš tujų galima iškarpyti ir įmantriausias formas, kurios jau gana dažnai matomos ir mūsų šalies sodybose.

Lietuvoje auginamos keturių rūšių tujos ir daugybė jų veislių. Dažniausiai parduodama vakarinės tujos (lot. Thuja occidentalis) rūšis ir jos veislės.

Tai dirvos derlingumui ir drėgmei gana nereiklus, retai sergantis ir kenkėjų puolamas medis, kilęs iš Kanados ir JAV šiaurės.

Kiek reiklesnės, geresnių augimo sąlygų reikalauja geltonspyglės ir margaspyglės tujų veislės. Į Europą vakarinė tuja įvežta jau XVI a. I pusėje. Lietuvoje taip pat auginama jau gana seniai.

Manoma, kad pirmieji savo dvarų parkams puošti XVIII a. vakarines tujas įsivežė Lietuvos didikai. Mūsų šalyje šis medis užauga iki 15–20 m aukščio. Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau kaip 60 vakarinės tujos veislių ir atsiranda vis naujų.

Tinkamos auginti ne visur

Lietuvoje taip pat galima įsigyti didžiąją tują (lot. Thuja plicata). Dažniausiai parduodama jos veislė "Zebrina", kurios šakelės yra su gelsvomis juostomis. Rekomenduojama auginti tik pajūryje ir Vidurio Lietuvoje, nes yra jautresnė šalčiams. Užauga iki 2–3 m aukščio.
Gana dažnai parduodama rytinė tuja (lot. Thuja orientalis), savaime auganti Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje.

Tai puošnus ryškiai žaliais spygliais ir puošniais raguotais kankorėžiais medis, Lietuvoje dažniausiai augantis krūmu.
Tačiau mūsų šalčiams šį rūšis jautresnė nei kitos ir ją reikėtų auginti tik užuovėjose, o žiemą medeliai turi būti pridengiami. Rekomenduojama auginti tik pajūrio zonoje.

Rečiausiai Lietuvoje aptinkama korėjinė tuja (lot. Thuja koraiensis), nors ją rekomenduojama auginti visoje Lietuvoje, išskyrus rytinę dalį.

Tai iki 4 m aukščio platus krūmas ar neaukštas medis su vešliomis šakomis ir puošniais spygliais: viršutinė jų pusė žalia, o apatinė – balkšva. Abi šakelių pusės tarpusavyje gražiai kontrastuoja.

Keletas Lietuvos sodybose auginamų vakarinės tujos veislių:

"Aurescens"

4–8 m aukščio kūgiška plačia laja medis, jau seniai auginamas ir dažnas Lietuvos sodybose. Išsiskiria ryškiai auksiškai geltonomis šakelėmis. Pavėsyje ir žiemos laikotarpiu spygliai būna tik gelsvai žali.

"Columna"

Gana aukštas, 8–15 m aukščio ir iki 1–1,5 m pločio siaura laja ir dažnai su keliomis viršūnėmis medis.

"Cristata"

5–8 m koloniška ar siaura kūgiška laja krūmas, išsiskiriantis skiauterėtomis, persuktomis retomis šakelėmis.

"Danica"

Iki 1 m aukščio taisyklingo rutulio formos sodriai žaliomis, tankiomis šakelėmis krūmas.

"Dumosa"

1–1,5 m aukščio, netaisyklingos rutuliškos ar plačiai kūgiškos formos krūmas. Šakelės tankios. Augalas dažnai išaugina kelias viršūnes.

"Ellwangeriana Aurea"

1,5–2 m ar kiek aukštesnis plačiai kūgiškas su aukso spalvos šakelėmis krūmas.

"Ericoides"

Įdomus, į tują nepanašus spygliškais minkštais ir švelniais spygliais augalas. Vasarą jie žali, o žiemą tampa pilkšvai rudais ir ne itin gražiai atrodo. Nors ši veislė nereta sodybose, tačiau linkusi apšalti arba nudegti nuo pavasarinės saulės.

"Globosa"

1,5–2 m aukščio, taisyklingos rutuliškos formos tankiomis kylančiomis šakelėmis krūmas.

"Little Gem"

Žemas, tik 0,5–1 m aukščio rutuliškas labai tankiomis šakomis krūmas, tinkamas sodinti žemų augalų grupėse ar gėlynuose, šalia alpinariumų.

"Recurva Nana"

1–1,5 m aukščio, platus kūgiškas, pusrutuliškas ar netaisyklingos formos krūmas. Jo šakelės – itin dekoratyvios, susisukusios tarsi į piltuvėlius.

"Smaragd"

Pastaruoju metu labai mėgstama tujos veislė dėl visada, net ir žiemą, būdingos sodriai žalios spyglių spalvos. Tai siaura kūgiška ir tankia laja, iki 8–10 m aukščio užaugantis krūmas.

"Spiralis"

Siaura laja medelis, labai tinkamas auginti tiems, kurie nori turėti lyg spiralė karpomą augalą, bet neturi laiko ar nemoka jo formuoti. Vėduokliškos augalo šakelės, išsidėsčiusios aplink pagrindinę augalo ašį, auga sudarydamos spiralės formą. Kai kuriuose augaluose ji būna ryškesnė, o jei neryški, tada sekatoriumi galima šias įvijas paryškinti pakarpant šakelių viršūnes.

Informacija

Atsiliepimai ir klausimai laukiami e-paštu [email protected] arba paštu: "Mano sodas", "Klaipėdos" laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, 92118 Klaipėda.