Šeimos tvarkosi skirtingai: vieni visus darbus pasiskirsto savaitės dienomis, kad nesikauptų savaitgaliui, kiti tvarkymuisi nepagaili vienos savaitgalio dienos, o treti laikosi griežtos taisyklės neapsikrauti daiktais. Tam tikrų taisyklių yra Lauros ir Šarūno Mazalų namuose.

„Kiekvienas šeimoje esame atsakingi už savo daiktus, šiukšles ar ne vietoje paliktus piešinius – tai stengiamės įskiepyti vaikams nuo mažų dienų, nes sunku sužiūrėti visus namų kampus. Kol neturėjome vaikų, namus užtekdavo susitvarkyti kartą per savaitę, o dabar visi tvarkomės kasdien. Vaikai žino, kad žaislai turi likti jų kambariuose, svetainėje galima žaisti tik stalo žaidimus“, – pasakoja trijų vaikų mama.

Laura Mazalienė./ Asmeninio archyvo nuotr. 

Kiekvienas šeimoje esame atsakingi už savo daiktus, šiukšles ar ne vietoje paliktus piešinius – tai stengiamės įskiepyti vaikams nuo mažų dienų.

Turintys vaikų tikriausiai sutiks, kad mažyliams sunkiau susitvarkyti žaislus, – reikia įtikinti ir paskatinti. Tačiau jei pamato, kad tėvai ruošiasi tvarkytis, išsitraukia šepečius ar šluotas – iškart prisistato padėti.

„Mūsų vaikai su dideliu džiaugsmu laisto gėles, valo dulkes ar šluoja grindis. Labai mėgsta rūšiuoti skalbinius ir įjungti skalbyklę. Mes tik prašome, kad užduotis būtų įvykdyta iki galo, nes dažnai jiems kantrybės užtenka tik kelioms minutėms. Su vyresnėmis mergaitės jau kalbame apie prisiimtas atsakomybes ir skatiname jų laikytis“, – šeimos taisyklėmis dalijasi L. Mazalienė.

Laura pasakoja, kad pavasarinis tvarkymasis, kai jau lepina saulės šiluma, jai su vyru net patinka: „Šiltomis pavasario dienomis tai virsta savotiška meditacija. Tvarkos ir švaros jausmas, kurį susikuriame, suteikia savotišką vidinį džiaugsmą būti namuose ir juos dar labiau puoselėti.“