Prieš kelerius metus nugriovus sovietmečiu statytą universalinę parduotuvę „Merkurijus“, Laisvės alėjoje liko merdinti statybvietė. Žadama, kad kitų metų pavasarį pradės kilti naujo daugiafunkcio statinio sienos.

Griuvo cariniai mūrai

Sklypas Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvių sankryžoje, greta alėjos simboliais laikomo „Metropolio“ ir „Pienocentro“ – ypatingos reikšmės. Vis dėlto šioje svarbioje miesto vietoje pastato ir sklypo tuoktuvės nebuvo ilgalaikės.

Čia stovėję, alėjos liniją brėžę mūriniai dviaukščiai caro laikų namai 1970 m. buvo tiesiog nugriauti. Pavyzdžiui, kampiniame sklype stovėjo vadinamasis Švarcų namas su „Triumfo“ kino teatru. Taip buvo paruošta dirba naujam, tuometę modernią architektūrą atspindinčiam pastatui.

Prieš 30 metų pėsčiųjų gatvių sankirtoje buvo atidaryta garsioji universalinė parduotuvė „Merkurijus“, projektuota architekto Algimanto Sprindžio. Pastatas buvo atitrauktas nuo alėjos kraštinės, priešais jį atsirado nedidelė aikštė, kurioje dominuojantis Laisvės alėjos fontanas tapo bene pačia populiariausia pasimatymų vieta Kaune.

Buvusios aikštės neliks

Po nepriklausomybės atkūrimo universalinės parduotuvės modelis išnyko, čia veikę atskiri prekybos taškai galiausiai merdėjo. Naujieji pastato savininkai pasišovė šią miesto vietą atgaivinti.

Paaiškėjo, kad statinys neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Buvo teigiama, kad rekonstruoti sovietmečio architektūros relikto neapsimoka, tad 2007 m. nuspręsta objektą nugriauti ir vietoj jo statyti naują. Pastatas oficialiai nebuvo pripažintas paveldo vertybe, todėl 2009 m. be jokių trikdžių pradėti ardymo darbai.

Naujo, daug funkcijų po vienu stogu talpinančio pastato projektą parengė architekto Algimanto Kančo komanda. Tai šešių aukštų tūris su atitrauktu antstatu, kurio kraštinė lygiuojasi su kitais alėjos pastatais. Mat paveldo institucijos reikalavo atkurti Naujamiesčiui būdingą užstatymą, todėl sovietmečiu atsiradusios erdvės prie Laisvės alėjos fontano neliks.

Naujo pastato statyba kruta pamažu: buvo atlikti požeminiai inžineriniai darbai, įrengti naujo statinio pamatai, požeminis dviejų lygių garažas, bet pastato sienos vis dar nekyla.

Neseniai paaiškėjo, kad projektą teks šiek tiek koreguoti, nes investuotojų planai šiek tiek pakito. Antrame ir trečiame statinio aukštuose, vietoj anksčiau planuotų biurų, numatoma įrengti 130 viešbučio kambarių. Dėl to projekto įgyvendinimas šiek tiek pabrangs, tačiau, pasak A.Kančo, savininkai tikisi, kad į statybą investuoti apie 60 mln. litų greičiau atsipirks. Šiuo metu vyksta derybos su viešbučių operatoriumi.

Estetika mena tarpukarį

Pastato projektą teks keisti tik viduje, gerokai anksčiau suprojektuoto objekto išorė nesikeis. Pasak autoriaus, pirmo ir antro aukšto išorės apdailoje vyraus stiklas. Likusių aukštų sienos bus dengtos akmens plokštėmis suformuojant langų ritmiką.

„Pastato apačia lengva, viršus – sunkus. Komponavimo ir estetikos principas toks, kaip priešais stovinčio “Pienocentro„. Siekėme, kad būtų ryšys su modernizmu, tarpukario architektūra, į stiklainį jis tikrai nebus panašus“, – patikino architektas.

Pirmame aukšte veiks parduotuvės, restoranai, virš viešbučio bus įrengti gyvenamieji būstai. Statybos darbai, viliasi A.Kančas, bus tęsiami ateinantį pavasarį, objektas turėtų būti užbaigtas per pusantrų metų.

„Merkurijus“ galėjo būti aštuonaukštis

Pirmasis universalinės parduotuvės projektas buvo parengtas XX a. 7 dešimtmetyje. Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvių sankryžoje, nugriovus esamus pastatus, planuota pastatyti 8 aukštų funkcionalistinės architektūros statinį. Kartu buvo planuota išplėsti netoliese esantį „Lietuvos“ viešbutį, kuris taip pat turėjo virsti ryškia vertikale. Su netoliese stovinčiais Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmais turėjo būti sukurtas miesto centrą žymintis aukštų statinių kompleksas.

Vėliau ši idėja koreguota, vertikalioji universalinės parduotuvės dalis buvo pakeista kukliu dekoratyviniu laiptinės bokštu. Pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą 1983 m. pastatyta parduotuvė išlaikė gana stambų mastelį.

Fasadai buvo nutinkuoti granitiniu tinku, puošti vertikaliais elementais, apšviesti fasadiniais žibintais, kurie buvo itin retas reiškinys sovietmečio architektūroje. Į viršų ryškiai platėjanti statinio struktūra dar labiau akcentavo siekį sukurti prabangų, monumentalų statinį .

Atitraukus pagrindinį tūrį nuo istorinės Laisvės alėjos užstatymo linijos, buvo pakeista istoriškai nusistovėjusi sankryžos struktūra. Buvo sukurta Naujamiesčiui nebūdinga, bet gana gyva miesto erdvė. 2010 m. objektas nugriautas.

Šaltinis: „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė