Aida negali be žirklių

Be žirklių nuo aštuoniolikos gyventi ne-galinti „Aidos studijos“ šeimininkė Aida Krupskienė nemėgsta girtis ir nenori rekla-mos. „Kas aš tokia?“- klausia ir vos vos ko-ketiškai šypteli. Ir čia pat prisimena, kaip viename seminare gavusi užduotį užsilipti ant kėdės ir penkias minutes save girti išban-dymą puikiai išlaikė. Galėjo kalbėti ir dešimt minučių.

Aidos vardu pavadinta kirpėjų studija sėkmingai veikia jau penkerius metus. Maža to, persikrausčiusi iš nedidelių patalpų Jano-nio gatvėje šiandien „Aidos studija“ duris at-veria erdviose ir šviesiose „Klaipėdos“ vieš-bučio patalpose. Dabar klaipėdiečiai galės ne tik kirptis ir šukuotis - visi grožio salonuose įmanomi malonumai bus čia. Studijos vado-vė juokauja, kad panorėjus miesto centre bus galima pasijusti lyg vienos dienos kurorte.

Idėja užvaldė

Kai A.Krupskienė mintimis grįžta į praeitį, supranta, jog idėja atidaryti savo saloną buvo labai drąsi ir šiek tiek avantiūristiška. Jei būtų žinojusi, kiek rūpesčių jos laukia, vargu ar būtų ryžusis. Su vyru Viktoru Krupskiu įsigiję butą J.Janonio gatvėje pasvarstė, kad kada nors čia galėtų įkurti Aidos kirpėjų studiją. Idėja juos taip užvaldė, kad „kada nors“ tapo noru kuo greičiau atidaryti savo saloną. Pasiskolinusi tais laikais fantastišką pinigų sumą – tris tūkstančius dolerių, A.Krupskienė išvažiavo mokytis į prestižiškiausią Maskvos kirpėjų mokyklą. Grįžus jos požiūris į kirpėjo darbą buvo pasikeitęs 100 procentų, o galvoje sukosi tūkstančiai idėjų.

Atnešė puodelius

Aida tiki, kad kirpėjo meistro darbas prilygsta menininko. Geru kirpėju tampa tik talentingas žmogus. Reikia mokėti pajausti žmogų, jo stilių, intuityviai žinoti, kaip su juo bendrauti ir kokia šukuosena jam labiausiai tiktų. Be to, norint apkirpti plaukus ir sukurti gerą šukuoseną, būtina išmanyti visokiausias subtilybes – kaip kris tam tikro storio plaukų sruoga, nukirpta tam tikru kampu tam tikroje vietoje. „Beveik aukštoji matematika“, – tarsteli.

Aida šypsodamasi tikina, kad, atidarydami studiją, jie net nesitaikė atsidurti tarp geriausių miesto salonų.

„Taip gavosi,- gūžteli pečiais. – Tiesiog darėme viską taip, kaip liepė intuicija, įdėjome visą širdį, negailėjome laiko. Pradžioje iš namų sutempėme net šaukštelius ir puodelius kavai, kad tik jaukiau būtų“, - prisiminė A.Krupskienė.

Vienas seminaras po kito, efektingų gimtadienių pristatymas, fotosesijos populiariausiuose žurnaluose, Klaipėdos garsenybių kirpimas – įvykiai sukosi tarsi karuselėje. „Aidos studijos“ komanda vis tobulėjo, į studiją jau ateidavo ne tik jauni klaipėdiečiai, bet ir turtingos ponios.

A.Krupskienė mano, kad visi jų studijos klientai šiek tiek panašūs į „Aidos studijos“ kolektyvą – nebijantys keistis, eksperimentuoti, tobulėti. Ateinančių kirptis ir šukuotis amžių ji apibūdina lakoniškai – jauni žmonės, kurie jauni išlieka nepaisant bėgančių metų.

Įsivėlė į muštynes

Rytoj “Aidos studija” nuo 11 iki 17 valandos savo klientus ir visus klaipėdiečius kviečia į atvirų durų dieną naujose patalpose “Klaipėdos” viešbutyje. Ir atidarydama naują saloną Klaipėdos centre, A.Krupskienė rizikuoja. „Aidos studija“ siūlys ilgiausią sąrašą grožio paslaugų, kolektyvas išaugo iki 17 žmonių.

„Mums kartais taip būna – įsiveli į muštynes, o tada aiškiniesi, - juokiasi ji. – Iki šiol visada laimėdavome. Supurtymo, kad sau ir kitiems įrodytume, jog galime, – reikia. Taip tobulėjama“, - filosofuoja salono šeimininkė.

A.Krupskienė įsitikinusi, kad nieko negalėtų padaryti be savo komandos. „Aidos studijos“ kolektyvas gyvena tarsi šeima ir beatodairiškai palaiko vieni kitus. Aidos vyras Viktoras Krupskis, ketinęs porą mėnesių padėti žmonai, o po to tęsti savo verslą, „užstrigo“ jame penkeriems metams. Padaugėjus darbo, į kolektyvą jie priėmė ir kietą direktorę – Editą Vinkšnienę.

„Patirtis, nuojauta, fantazija, menininko gyslelė, logika padeda išlikti geru meistru, - vardija sėkmės ir populiarumo priežastis ji. – Jei nori gerai dirbti, kaip ir bet kuriai kitai veiklai, reikia kone fanatiškai pasišvęsti savo darbui. Niekada nebūsiu ir į savo komandą nepriimsiu kirpėjų amatininkų. Sutariu tik su žirklių virtuozais“, - nukerta A.Krupskienė.

Gyvena bėgte

Aida ir Viktoras Krupskiai augina du sūnus – Žygimantą ir Martyną.

„Taip ir gyvename – bėgte ir bėgte, savotiškas balaganas. Jei auklė namų nesutvarko, buityje – chaosas, - atsako ji į klausimą apie motinystės ir karjeros derinimą. – Jei Žygis rytą mamai į lovą kavos atneša ar stalą vakarienei su žvakėmis serviruoja, gal ne tokia ir bloga aš mama?“ - klausia. Moteriškų savybių A.Krupskienė taip pat turi – sutinka, kad visada nėra kuo apsirengti, tačiau prieštarauja nuomonei, kad visi vyrai kiaulės.

„Man tai visi vyrai neblogi...“ - nutęsia.

Nors tikina, kad savo išvaizdai neskiria nei daug laiko, nei pinigų, neslepia, kad namuose prikrauta „neįmanomų“ formų rankinių, kurios prie nieko nedera, ir dar daugiau ekstravagantiškų, beveik nepritaikomų batų porų.

Pasiilgsta žirklių

A.Krupskienė prisipažįsta, kad yra darboholikė – reikli ir sau, ir kitiems. Ji niekada neatsisako, jei klientą apkirpti reikia septintą ryto šeštadienį, o kartais keliasi ir dar anksčiau. Tada ji peržiūri iš įvairių seminarų parsivežtų vaizdo juostų archyvą. Taip ji ieško naujų idėjų. Kai reikia ruoštis bent 12 kartų per metus vedamiems kirpėjų profesionalų seminarams, su A.Krupskiene savaitę nesusišneka ne tik jos vyras. Ir kolektyvas žino, kad tada geriau jos dėl menkniekių netrukdyti.

Paprastai ir pačių turiningiausių atostogų pabaigoje A.Krupskienė pradeda nerimauti – ilgisi darbo. „Duokit žirkles, ką nors apkirpsiu. Pasiilgau darbo“, - tokiomis šnekomis ji linksmina savo artimuosius.

„Man didžiausias komplimentas, kad turiu ratą nuolatinių klientų ir galiu juos pradžiuginti dirbdama savo mėgstamą darbą“, – sako ji ir nė neketina slėpti, kad turi dar daugybę idėjų ir ambicijų tobulėti toliau.