Oda pašiurpo nuo emocijų. Milžiniška neįprastus cypsiančius garsus skleidžianti būtybė buvo vos už metro nuo žmonių. Panorėjus ją buvo galima paliesti ranka.

Jei kažkur nužudomas banginis, šie žinduoliai vienas kitam perduoda informaciją. Tuomet kelias dienas ar savaitę nė vienas banginis neprisileidžia žmogaus.

"Neįmanoma apsakyti malonaus šiurpulio išvydus šiuos įspūdingus žinduolius", – užkietėję nardytojai Genadijus Koženevskis ir Darius Slizevičius su draugais Pietų pusrutulyje, Ramiajame vandenyne netoli Tonga salos daugiau nei savaitę stebėjo kuprotuosius banginius.

Rankomis liesti draudžiama

"Jų nelietėme, nes tai daryti griežtai draudžiama – žmogus gali užkrėsti banginį bakterijomis", – pasakojo G.Koženevskis. Jis, kaip ir kiti nardytojai, laikėsi taisyklių, draudžiančių liesti vandens gyvūnus. Prieš kurptuosius banginius jie jautėsi kaip nykšukai.

"Ar žmonėms patiktų, jei juos pradėtų čiupinėti kažkokios svetimos būtybės?" – retoriškai klausė D.Slizevičius.

Anksčiau vyrai jau buvo matę bangininius ryklius, tačiau jie savo mase neprilygsta kuprotiesiems banginiams: 14–17 metrų bangininis ryklys sveria apie 6–8 tonas, o kuprotasis banginis – mažiausiai 40–60 tonų.

Dauguma vandens gyvūnų bėga nuo žmonių, todėl buvo neįprasta, kad banginiai drąsiai plaukiojo tarp narų, žaidė, šokinėjo, cypavo, nerdavo žemyn, šokdavo aukštyn, stodavosi ant galvos.

Banginio uodega – pavojinga

Per žiūronus iš laivo pastebėję banginius instruktoriai nustatydavo, ar banginiai nusiteikę žaisti ir prisileisti žmones, ar nutarę nutolti nuo laivo. Likus apie 20 metrų iki žinduolių nardytojai su nardymo akiniais bei vamzdeliais nerdavo į vandenį ir plaukdavo banginių link.

"Prie banginių neleidžiama nardyti su kaukėmis ir deguonies balionais", – pasak G.Koženevskio, apimti malonumo narai gali užsižaisti, o nepajutę gelmės nerti su banginiais žemyn ir sukelti grėsmę savo gyvybei.

Kuprotieji banginiai, kurie matomi du mėnesius per metus, žmogui grėsmės beveik nekelia.

Ekstremalaus klubo "Extreme Divers" narys D.Slizevičius šypsojosi prisiminęs, kai artėjant banginiui narai skyrėsi į šalis: "Stengiamės neužkliudyti peleko ir ypač keturių metrų skersmens uodegos. Ja mostelėjęs, banginis nejausdamas žmogų sunkiai sužalotų. Per "Discovery" mačiau, kai uodega užkliudytam narui lūžo šonkauliai."

Banginukas sutraiškė moterį

Po poravimosi du banginiai buvo linksmai nusiteikę: šokinėjo, šoko, plaukiojo aplink. Kartą šėlo patelė ir apie keturias tonas sveriantis maždaug 7 savaičių amžiaus banginukas: "Banginiai turi puikią koordinaciją, todėl įspūdingai šokinėja, vartosi ore. Dažnai tai ne tik žaidimas, linksmybės, patelės vilionės, bet noras nusikratyti prilipusius moliuskus, žuvytes, parazitus."

Nedidelių banginukų koordinacija dar nėra gerai ištobulinta, tad kartais įvyksta ir tragiškų nutikimų: prieš metus prie Tongos salos, neapskaičiavęs koordinacijos, į valtį įšoko banginukas ir mirtinai pritėškė moterį.

"Tačiau kelyje, pamatę narus, jie sulėtina judesius ir, stengdamiesi neužkliudyti, apiplaukia itin švelniai", – banginio grakštumu ir supratingumu žavėjosi D.Slizevičius.

Paklausus apie kupras, narai šyptelėjo: šie banginiai turi nedidelius pelekus, o prieš nerdami į vandenį susilenkia, todėl atrodo, tarsi jie būtų kuproti.

Perduoda informaciją apie žudynes

"Dabar aplenkiu visus japonų restoranus, – apsilankęs Tokijo jūros gėrybių turguje Darius nuoširdžiai piktinosi Tekančios šalies gyventojais. – Per dieną ten patiekiama apie 120 tonų nužudytų gyvių. Visokių! Jie valgo net minkštuosius koralus ir vos gramo svorio krevetes, kurios valo banginių dantis. Japonai žudo ir banginius!"

Beje, apie banginių žudymą. Jei kažkur Žemėje (dažniausiai tai įvyksta prie Japonijos krantų) nužudomas banginis, šie žinduoliai vienas kitam perduoda informaciją. Ir tuomet kelias dienas ar savaitę nė vienas banginis neprisileidžia žmogaus. Net jei nuo banginio nužudymo laiko praėjo kelios valandos, o nuo tos vietos – 10 tūkstančių kilometrų.

Vandenyno gigantai

Kuprotasis banginis – raukšlėtųjų banginių (Balaenopteridae) šeimos žinduolis.

Užauga iki 13–15 m ilgio, sveria apie 150 tonų. Liemuo storas, krūtininiai plaukmenys gumbuoti ir labai ilgi. Nugara tamsi, mėlynai juoda, o papilvė su šviesiomis dėmėmis.

Gyvena pakrantėse, pavasarį migruoja iš tropinių sričių į arktinius ir antarktinius regionus.

6 tūkst. metų istorija

Tongos Karalystė (Tonga) – tai salų valstybė Ramiajame vandenyne, pietų pusrutulyje, tarp Samoa ir Fidžio.

Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6 tūkst. metų. Tonga – viena iš Polinezijos kultūros židinių.

XII amžiuje sala, jos gyventojai ir valdovas Tu'i Tonga buvo plačiai žinomi Okeanijoje – nuo Niue iki Saliamono salų. Europiečiai salas atrado 1616-aisiais.