Įsismarkavus rudeniui, nėra nieko maloniau nei sugrįžti į vasarą. Ne mintimis ir ne prisiminimais, o tiesiogine to žodžio prasme, fiziškai. Tuo metu, kai Lietuvoje ima plakti lietūs ir įsisiaučia vėjai, gera patirti, kad planetoje yra tokių vietų, kur galima tysoti paplūdimyje, džiaugtis saule ir užvertus galvą grožėtis palmėmis.

Nepaiso kalendoriaus

Viena tokių vietų – Ispanijos Kosta Brava pakrantė. Malonaus klimato nelepinami mūsų šalies gyventojai išties turi priežasčių pavydėti ispanams – kurortinio sezono trukmė daugelio šalių turistų pamėgtame regione nepavaldi kalendoriaus tvarkai.

Ir įsibėgėjus spaliui Kosta Bravos kurorte Santa Suzana (Santa Susanna) poilsiautojų nestigo. Vis dėlto reikia pripažinti, jog šiuo metų laiku čia vyrauja gana permainingi orai.

Išsigiedrijus termometro stulpelis gali kilti netoli 30 laipsnių padalos, o po valandos kitos jau gali prireikti ir skėčio ar megztinio.

Santa Suzana – vienas iš gausybės kurortinių miestelių, pažirusių Šiaurės Rytų Katalonijoje. Kai kurie čia apsilankę tautiečiai neretai jį lygina su Palanga. Tačiau tokias asociacijas žadina nebent sąsajos su J.Basanavičiaus gatve – per visą Santa Suzanos kurortinę zoną driekiasi ilga promenada, „aplipusi“ viešbučiais, kavinukėmis bei parduotuvėlėmis.

Vis dėlto mėgstantiems triukšmingas pramogas čia veikiausiai būtų per ramu. Kita vertus, galbūt būtent toks poilsis, jau prislopus kurortinio sezono įkarščiui, ir priimtinas didžiajai daliai atvykėlių.

Tarp „rudeninių“ Santa Suzanos poilsiautojų buvo galima išvysti nemažai jaunų šeimų net su kelių mėnesių bambliais bei gausybę garbaus amžiaus senjorų.

Lietuva = Sabonis

Be abejo, didžiausia kurorto vertybė – žydruma akinanti Viduržemio jūra ir paplūdimiai. Pripratusiesiems prie švelnaus smėliuko čia teks jaukintis smulkutį žvyrą.

Norintieji už 5 eurus dienai galėjo išsinuomoti gultą. Tačiau ši paslauga populiarumo tarp poilsiautojų nesulaukė. Net tokia paplūdimio „faktūra“ galima pakenčiamai kulniuoti basomis bei gulėti pasitiesus rankšluostį.

Pajūris vilioja ne tik šiuo metų laiku negausius poilsiautojus. Kai oras palankus, pakrantėje išsirikiuoja būrys meškerėmis apsiginklavusių vietos gyventojų.

Paplūdimyje tysančių svetimšalių dėmesį kartkartėmis patraukia ir iš bangų išnyrantys povandeninės medžioklės entuziastai. Akivaizdu, kad šis užsiėmimas jiems – kasdienis užsiėmimas, kurį vainikuoja didesnis ar mažesnis laimikis: įvairios žuvys, aštuonkojai.

Vienas tokių į bangas susiruošusių panerti „medžiotojų“ – garbaus amžiaus katalonas – nustebina puikiomis anglų kalbos žiniomis. Vyras mandagiai paprašo užtraukti nardymo kostiumo užtrauktuką. Ir, žinoma, tuo pačiu pasmalsauja.

„Lithuania?“ – matyti, kad geografijos žinių revizija neduoda teigiamų rezultatų. „Sabonis? O, krepšinis“, – akivaizdžiai atkunta naras.

Meilė už 7 eurus

Nenuostabu, jog naująjį pažįstamą po to dar teko sutikti ne vieną kartą. Miestelis – kompaktiškas, ką jau kalbėti apie viešbučių zoną. Tad ir atrakcijos čia – kuklios.

Kai atsibosta gulinėti paplūdimyje ar dangus apniūksta, daugelis tiesiog vaikštinėja ar žioplinėja po parduotuves, kurios siūlo faktiškai identiškas prekes: įvairius suvenyrus, marškinėlius ar didžiulius paplūdimio rankšluosčius su Ispanijos bei Barselonos simbolika.

Žvitrūs tamsaus gymio prekeiviai iš tolo sveikinasi „hola!“ ir bando kaip įmanydami įpiršti savo prekę. Dar prieš minutę kitą 30 eurų kainavę marškinėliai su užrašu „Aš myliu Barseloną“ atpinga perpus, po to imami siūlyti už 10, galiausiai – už 7 eurus.

Kadangi Ispanijos kurortus itin pamėgo rusakalbiai turistai, apsukrūs prekybininkai nepraleidžia progos pademonstruoti lingvistinių sugebėjimų. „Privet“ (sveiki) – bene dažniausiai jų vartojamas žodis. Ir, kaip teko įsitikinti, tokios pastangos paperka ne vieną potencialų pirkėją.

Be abejo, viešbučių zonoje viskas kiek brangiau. Tačiau nepatingėjus paėjėti tolėliau, galima nukakti į mielą miestelį Malgrat de Marą bei išvysti ne tik kitokias kainas, bet ir kitokią kataloniečių kasdienybę.

Dienos pradžia su vynu

Turgavietė, mažos maisto krautuvėlės čia – ir apsipirkimo, ir savotiška bendravimo vieta. Tikra atgaiva vaikštinėti tykiomis, siauromis senamiesčio gatvelėmis su nedidukais autentiškais, vienas šalia kito prisišliejusiais pastatais, kurie slepia mažus jaukius kiemelius.

Ne retenybė čia išvysti ir po langais, ant balkonėlių atbrailų tingiai plevėsuojančias Katalonijos vėliavas. Kaip žinia, šio regiono gyventojai – aistringi patriotai.

Tarp svarbiausių Malgrat de Maro lankytinų objektų – nedidelis parkas, į kurį galima pasikelti bei nusileisti funikulieriumi, asketiška, iš akmenų sumūryta bažnyčia.

Kaip teko patirti iš bendravimo su naujuoju pažįstamu, ispanai nesibodi kalbėti apie krizę. Tačiau matoma realybė verčia įtariai galvoti, ar tik jie nejuokauja.

Bent jau Kosta Bravos kurortuose atrodo ramu it Dievo užausyje. Dar neišaušus vidudieniui, vietos gyventojai okupuoja kavinutes ir linksmai klegėdami pasineria į kasdienį ritualą – skaito spaudą, bendrauja vieni su kitais, mėgaujasi kava ar net leidžia sau išlenkti vieną kitą taurę vyno.

Jų žvilgsniuose anaiptol nematyti nerimo ar nuovargio, jie niekur neskuba ir nesibodi lepintis siestomis.

Siūlo iškylauti

Santa Suzana, kaip ir aplinkiniai kurortai, poilsiautojų vertinami ir dėl puikios dislokacijos. Iš čia traukiniu patogu pasiekti maždaug 70 km nutolusią Katalonijos sostinę Barseloną. Nepadaryti to būtų tiesiog šventvagystė, ypač tiems, kurie dar nesilankė šiame įstabaus grožio mieste.

Nenorintieji keliauti savarankiškai gali rinktis įvairių turizmo agentūrų paslaugas. Štai viena jų apsilankyti Barselonoje, įskaitant kelionę ir gido paslaugas, siūlė už 35 eurus.

Turistinio sezono metu, kuris čia oficialiai baigiasi maždaug spalio viduryje, galima rinktis ir kitas ekskursijas – pavyzdžiui, išvyką į garsųjį Montserato vienuolyną ar net į kaimynines šalis – Andorą, Prancūziją.

Barselonoje įspėjęs ilgapirščių pasisaugoti naujasis pažįstamas dar pataria – jei sumanytumėte kitąmet pas mus atvykti, geriau rinktis rugsėjo pabaigą. „Tuo metu pas mus dar karšta ir poilsiautojų nebe tiek daug“, – šypteli draugiškasis katalonas.

Nepriklausomybės šalininkai

Katalonija yra ekonomiškai stipriausias Ispanijos regionas šalies šiaurės rytuose, palei Viduržemio jūros pakrantę. Sostinė – Barselona. Gyventojai – katalonai, kalbantys katalonų kalba. Regionas 2006-aisiais praplėtė autonomiją, dažnai nesutaria su Ispanijos valdžia, didžioji visuomenės dalis yra nepriklausomybės šalininkai. 2007 m. įvyko visuotinis referendumas, kuriame katalonai balsavo už juridines reikšmės suteikimą savo tautiniam statusui. 2010 m. konstituciniam teismui blokavus referendumo rezultatus, Barselonoje įsižiebia milijoninės demonstracijos. Išdidieji katalonai ignoruoja ir nacionalinę Ispanijos šventę spalio 12-ąją. Nuo šių metų pradžios visoje Katalonijos teritorijoje uždraustos koridos.