Ką duoda Rytų šokiai? Išgirdusi tokį klausimą Birutė Radzivanienė, turinti daugiau nei 30 metų šokėjos stažą, nusišypso. „Rytuose manoma, kad moteris turi mokėti suvilioti savo vyrą, kitaip jį gali prarasti. – paaiškina ji. – Privalai būti nuolankesnė, bet kartu ir pasitikėti savimi. Moteris turi mokėti puoštis. Šie šokiai to išmoko.“

Šokdama, sako B.Radzivanienė, skiri laiko sau, lavini ne tik kūną, bet ir vidų, vystai savo charakterį. Daugelis Rytų šokiuose atranda galimybę geriau pažinti save.

Australijoje gimusi ir augusi moteris, sceniniu pseudonimu Belyssa, keliauja po pasaulį ir nemano, kad per tris dešimtmečius jau įminė visas Rytų šokių paslaptis.

Prieš 33 metus šokių pamokas jai padovanojo vyras. Jų pažintis buvo romantiška ir lemtinga.

Pasipiršo priklaupęs ant kelio

„Tai nutiko Niujorke, – prisimena B.Radzivanienė. – Prieš 40 metų Niujorke vyko lietuvių išeivių bendruomenės suvažiavimas. Ten mamos išsiųsta (mes su šeima gyvenome Australijoje, čia mano tėvai atvyko po Antrojo pasaulinio karo) susipažinau su labai veiklių žmonių, gydytojų Radzivanų sūnumi Vytu.“

Porą metų tesėsi graži draugystė. Vytas siųsdavo Birutei į Australiją gėles. „Kol galiausiai kartą atvykęs aplankyti priklaupė ant kelio, ir negalėjau ištarti nieko kita, kaip tik „taip“, – juokiasi B.Radzivanienė.

Jaunavedžių pora išvyko į Niujorką, ir po 12 metų Birutė pirmą kartą susidūrė su Rytų šokiais. „Vykdavo vadinamieji „block party“ – tą dieną uždarydavo pagrindinę gatvę, visi išeidavo į lauką, išsinešdavo staliukus, vykdavo tarsi didžiulė iškyla, būdavo ir scena pastatyta, vykdavo pasirodymai“, – pasakoja ji.

Energijos ir nuotaikos šaltinis

Per vieną tokių renginių jauna moteris išgirdo nuostabią muziką. „Palikusi vyrą su vaikais patraukiau scenos link, – šypsodamasi prisimena B.Radzivanienė. – Ta muzika mane tiesiog pakerėjo. O tada išvydau merginas, atliekančias pilvo šokį. Nieko nepamenu apie pasirodymą, bet muzika ir jausmas, kurį pajutau, išlikę iki šiol. Vyras tai pastebėjo ir dar tais pačiais metais, 1976-aisiais, per Kalėdas padovanojo šokių pamokas.“

Daug metų gyvenusi ir studijavusi JAV, ji šokti mokėsi pas daugybę pasaulinio garso Rytų šokių mokytojų.

Dabar keliaudama ir vesdama seminarus žiniomis ji mielai dalijasi su visais, besidominčiais Rytų šokiais ir kultūra. B.Radzivanienė neseniai svečiavosi ir Lietuvoje. Ją aplankėme sūnaus Gintaro bute Vilniuje.

„Esu labai energinga, gerai nusiteikusi, ir visa tai gavau iš šių šokių. Per juos sutikau daug įdomių žmonių“, – kalbėjo Belyssa, gurkšnodama arbatą.

Pirmosios studijos – Egipte

– Kaip prasidėjo kelionė po Rytų šokių pasaulį?

– Šokti mėgau visada. Nuo mažens lankiau baleto, pramoginių šokių pamokas. Gyvendama Niujorke dėsčiau tautinius šokius. Kartą grįžusi aplankyti tėvų pradėjau šokti Perto (Australija) restorane „Tūkstantis ir viena naktis“. O paskui grįžusi į Niujorką sulaukiau prašymo grįžti ir mokyti juos Rytų šokių. Perte gyveno daug libaniečių, turkų, egiptiečių, jie neturėjo, kas jiems pašoktų. Ten buvau vienintelė mokytoja, todėl visus ir mokiau. Supratusi, kad turiu daugiau sužinoti apie šiuos šokius, palikusi šeimą išvykau studijuoti į JAV.

– Kada pirmą kartą nuvykote į Rytų šalis?

– Priklausiau daugeliui organizacijų. Vienoje jų, kuri ieškojo žmonių rūpintis imigrantais, padėti juos integruoti į visuomenę, buvau paprašyta pasirūpinti menininkais, šokėjais, artistais. Taip susipažinau su egiptiečiu Usama Faridu. Jam labai patiko, kad domėjausi jų kultūra ir pakvietė mane pasisvečiuoti Egipte. Pradėjusi bendrauti su šia šeima, susibendravau ir su kitomis. Taip prasidėjo mano studijos Egipte.

Šokėja moko jaunąją

– Ką veikdavote ten nuvykusi?

– Keliaudavau po Egiptą, susipažinau su Rytų šokių folkloriniais stiliais. Labai susidomėjau beduinais. Vietiniai pamėgo mane, kviesdavo atvykti net į vestuves ar laidotuves. Pradėjau filmuoti, fotografuoti, aprašinėti jų gyvenimą.

Kartą išvykusi filmuoti atsidūriau oazėje Baharijoje. Susipažinau su vieno viešbučio savininku Saleh Abdullah. Jis mielai ir svetingai priėmė, supažindino su šeima (tai reiškia, vyrais, nes Rytuose moterys vis dar tebėra paslaptis, vyrai jas saugodami net vardus slepia). Taigi dabar jau devynerius metus studijuoju viską apie jį, jo šeimą ir visuomenę. Vyras yra aukšto rango žmogus. Tarp mūsų užsimezgė stiprus ryšys, per jį apie mane sužinojo visa oazė. Aplankęs mano šeimą Australijoje suprato, kad nesu vieniša moteris, lakstanti po pasaulį, ir kad vyras bei sūnūs mane labai palaiko. Jiems apskritai buvo keista, kad motiną ir sūnų gali sieti toks stiprus ryšys.

– Ar žinoma, kada atsirado pilvo šokis?

– Vieni sako, kad pilvo šokis buvo jau prieš 2 tūkst. metų, kiti – kad dar anksčiau. Pati jau 20 metų studijuoju Rytuose ir nerandu įrodymo, kiek laiko gyvuoja šis šokis. Pilvo šokis – tai tik pramoginis variantas. Jis negali atstovauti Rytų šokiams. Rytų šokių pagrindas – folkloriniai stiliai.

– Ką labiausiai vertina Rytuose?

– Rytuose svarbiausia grožis, gražios akys, mokėti suvilioti vyrą, taip pat, ar moteris gera šeimininkė ir ar susilauks vaikų. Beje, vaikais ten įvardijami tik sūnūs. Ir į klausimą, kiek turi vaikų, atsako skaičiuodami tik sūnus.

Šokiai svarbiausi per vestuves. Tai tradicija. Šokėja skirta parodyti jaunajai, kaip suvilioti savo vyrą.

Choreografija nereikalinga

– Kas Rytų šokiuose svarbiausia?

– Muzika. Svarbu išreikšti save per muziką. Kuo daugiau įdedi širdies, tuo labiau atsiskleidžia charakteris. Mano tikslas – išmokyti šokėją, kad ji galėtų šokti viena. Kiekviena jų turi būti individuali. Aš mėginu įskiepyti, kad nėra tokio dalyko, kaip choreografija, – yra šokis iš jausmo, iš širdies. Praktiškai viskas, ką žmogus sukuria, yra gerai.

– Kur ir kaip naudojate sukauptas žinias?

– Labai daug keliauju, renku medžiagą, rašau straipsnius, dėstau paskaitas, ketinu parašyti mokslinį darbą. Australijoje, Perte, turiu savo mokyklą. Studentus nuolat skatinu tobulėti, bendrauti su rytiečiais, kad sužinotų daugiau apie šokius, kultūrą. Treniruojanti Rytų šokių mokytojas. Dėstau ir Pietų Afrikoje, Vokietijoje, esu kviečiama į Suomiją, Švediją. Bet pirmenybę visada teikiu Rytams (šypsosi).

Vyras myli besąlygiškai

– Ar šokėja Rytuose – garbingas amatas?

– Rytuose šokėjos labai vertinamos, bet negerbiamos. Jie sako: „Kokia moteris gali viešai skleisti savo emocijas? Ir dar už pinigus.“ Egipte nuogas pilvas neleidžiamas, nors kojas galima rodyti iki viršaus. Australijoje galima rodyti krūtinę, o kojų – ne. Kodėl taip yra, daugelis net nežino. Tai tema mano studijoms.

– Ar Rytų šokiai turi amžiaus ribą?

– Riba yra, bet ji ne fizinė. Tą ribą nustato visuomenė, nes ji linksta į grožį ir jaunystę. Ypač tai jaučiu Lietuvoje.

– Ar vyras niekada nesigailėjo savo dovanos, juk tiek daug keliaujate ir mažai būnate namie?

– Ne. Vytas labai kantrus (juokiasi). Jis mane visada palaikė ir palaiko. Ir labai man padeda, kai išvykstu, viskuo rūpinasi. Mus visuomet siejo pasitikėjimas ir pagarba. Kaip pats sako, jo meilė man besąlygiška.