"Tai – himnas drąsai ir žmonėms, nebijantiems siekti savo svajonės", – šypsosi vaikinas. Nors televizijos šou metu atlikėjui ne viskas buvo priimtina, būtent dalyvavimas šiame projekte padėjo galutinai apsispręsti – muzika yra jo kelias.

– Prisiminkime jūsų muzikinio kelio pradžią. Kada pamilote muziką ir supratote, kad norite būti ant scenos?

– Sunku tiksliai pasakyti, kada tai įvyko. Kartais atrodo, kad muzika mane lydėjo visada. Vis dėlto labai gerai atsimenu, kai būnant penkerių man tėvai padovanojo žaislinį pianiną. Tuo metu visiškai nesupratau, kaip juo skambinti. Tačiau ten buvo mygtukas, kurį paspaudus žaislas pradėdavo groti įvairiausias melodijas, tarp jų ir vieną "The Beatles" dainą. Neatsimenu, kokia tai buvo daina, bet man ji labai patiko. Žaisdamas apsimesdavau, kad tai aš ją groju. Mane patraukė tie stebuklingi garsai, norėjosi jų klausytis vėl ir vėl. Svajojau, kad ir pats vieną dieną taip grosiu. Pastebėję mano aistrą, tėvai pasiūlė groti tikru pianinu. Vėliau prasidėjo įvairios veiklos – mokyklos choras, muzikos mokykla, džiazo vokalo studijos. Be to, beveik visos kitos veiklos mano gyvenime taip pat muzikinės ar meninės.

– Kaip susigalvojote sceninį pseudonimą – gal su tuo susijusi kokia įdomi istorija?

– Mane visada žavėjo scenos žvaigždžių pseudonimai, nes jie atlikėjams suteikdavo tam tikro paslaptingumo, apipindavo juos magija ir simbolizmu. Ši simpatija mane pastūmėjo link klausimo, o kaip aš norėčiau save vadinti scenoje? Mano pseudonimas gimė prieš dvejus metus. Tuo metu ypatingai domėjausi Rytų filosofija, skaičiau apie indų vedas. Įspūdį man paliko mintis, kad kai Indijos visuomenėję žmogus subręsta, jis vienas išeina į mišką ir pradeda mąstyti, kas jis buvo, prieš tėvams suteikiant vardą. Ir pats susimąsčiau – kas buvau, prieš tėvams man išrenkant Rimvydo vardą. Man atrodė, kad jei išeisiu į sceną su pseudonimu, kuriam pajausiu artumą, jis mane teisingiau apibūdins nei Rimvydo Matukyno vardas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Visi šie aspektai mane privedė prie savo pseudonimo paieškos. Jam buvau išsikėlęs porą kriterijų – norėjau, kad tai būtų lietuviškas žodis ir kad jis man pačiam simbolizuotų muziką. Ieškodamas simbolizmo, pradėjau skaityti senus lietuviškus tekstus, žodynuose pasibraukiau visus žodžius, kurių reikšmės nežinojau, nes jie šiandien nebevartojami. Galiausiai viename Kristijono Donelaičio tekste aptikau žodį "antturi". Jis man labai patiko, atrodė net ne lietuviškas. Šio žodžio reikšmė – laiko, išsaugo. O man muzika ir atrodo išsauganti žmones. Tad ir priėmiau šį žodį kaip savo sceninį vardą.

– Pernai projekte "X faktorius" užėmėte antrąją vietą. Projektas buvo be galo įtemptas, kiekvieną savaitę reikėjo paruošti po naują kūrinį, vėliau – ir po du. Toks tempas greičiausiai išvargino?

– Reikėjo nemažai laiko atsigauti. Projekto metu atlikėjai, kurie jau buvo tai perėję, juokavo, kad šou pasibaigus pusę metų nebūsime žmonėmis. Niekaip to nesupratau, galvojau – kas čia tokio gali atsitikti? Tačiau taip kalbėdami jie buvo teisūs.

Šou įkarštyje kaip tik buvau bebaigiantis bakalauro studijas, tad veiklos buvo nemažai. Be sustojimo reikėdavo ruošti naujus kūrinius – tiek kolegijai, kur mokiausi džiazo vokalo, tiek projektui. Būdavo tokių dienų, kai norėdavosi tiesiog likti namie ir pailsėti. Tačiau buvau priverstas dirbti maksimaliai, kiek tik pajėgiu.

Projektui pasibaigus, išties pusę metų ieškojau savęs ir bandžiau suprasti, kas čia įvyko, kur aš esu ir ko dabar noriu. Baisiausia, kad pradėjau nesuprasti, kokia linkme turėčiau eiti, ką daryti. Tai pasireiškė net kasdieniškose situacijose, elementariuose sprendimuose – kad ir perkant drabužius. Tiesiog galvoje sukosi didžiulis chaosas ir buvo sunku jame susigaudyti.

Pagalvojau: sudalyvausiu pačioje didžiausioje mėsmalėje, kokioje tik įmanoma. Jei visa tai atlaikysiu ir vis tiek norėsiu muzikuoti, tai ir bus atsakymas.

– Atrodo, kad tapti televizijos šou žvaigžde paprasta. Kas savaitę tave rodo per televiziją, žmonės pradeda atpažinti gatvėje. Vis dėlto, projektui pasibaigus, reikia labai daug dirbti, norint likti matomu. O kai kurie dar projekto metu pamato, kad atlikėjo kelias vis dėlto ne jiems, nes dėmesys ir juodas darbas per daug vargina. Ar nebuvo kilę minčių, kad galbūt tai ne jūsų kelias?

– Labai geras klausimas. Iš tikrųjų nusprendžiau išbandyti savo jėgas projekte, norėdamas suprasti, ar galiu būti scenoje. Kaip minėjau, mano muzikos studijos ėjo į pabaigą, tad turėjau pasirinkti tolesnę kryptį. Pagalvojau: sudalyvausiu pačioje didžiausioje mėsmalėje, kokioje tik įmanoma. Jei visa tai atlaikysiu ir vis tiek norėsiu muzikuoti, tai ir bus atsakymas.

Tiesa, projekto metu norėjosi, kad būtų daugiau mano sprendimų ir pasirinkimų. Daug dalykų, kuriuos anuomet turėjau atlikti scenoje, man nepatiko. Tad muzikanto kelias tikrai mano, tačiau ne toks, kokiu ėjau projekto metu. Kita vertus, būtent dalyvavimas projekte man padėjo pačiam sau atsakyti į svarbius klausimus.

– Tuo metu taip pat prakalbote apie nerimą, panikos priepuolius. Tai patiria daugelis, bet retas apie tai kalba garsiai. Kodėl, jūsų nuomone, svarbu kalbėti apie mūsų psichinę sveikatą?

– Iš tikrųjų, apie tai prakalbau gana atsitiktinai. Niekada nenorėjau akcentuoti savo problemų. Kita vertus, pastebiu, kad ne tik muzikantams, bet ir kitų sferų žmonėms ši tema yra gana aktuali. Džiugu, kad pradeda vykti vis daugiau diskusijų, nes jos išlaisvina iš baimės, klaidingo įsitikinimo, jog jausti nerimą yra nenormalu, taip atsitiko tik tau. Kai žmogus gėdijasi dalytis patirtimis, jam tampa dar sunkiau susidoroti su panika, nerimu ir kitomis panašiomis problemomis. Garsiai šnekėdami apie mūsų psichinę sveikatą, mes vieni kitus išlaisviname ir išvaduojame iš baimės. Vis dėlto svarbu ir tai, kaip mes apie tai kalbame. Nereikėtų pamiršti empatijos, jautrumo, supratimo.

– Gruodį pristatėte naują dainą "Nepamiršau" ir jos vaizdo klipą. Apie ką pasakoja ši daina?

– Trumpai sakant, daina pasakoja apie situaciją, kai du žmonės trokšta būti kartu, bet žino, kad jiems nederėtų. Tačiau jie vis tiek nori būti drauge. Kartais širdžiai neįsakysi.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Skamba gana sudėtingai...

– Taip, tikrai. Kūrybiniame procese dalyvavo nemažai žmonių. Kai išsikalbėjome, paaiškėjo, kad visi yra išgyvenę panašią meilės istoriją. Man atrodo, kad dažnam žmogui yra tekę susidurti su situacija, kai protas sako viena, o širdis – kita. Daina yra apie negalėjimą priimti sprendimo, ilgesį ir pasiklydimą savo jausmuose. Kūrinio herojui kyla daug klausimų, jis nežino, kaip elgtis, nes bijo priimti blogą sprendimą. Pats taip pat esu patyręs identišką situaciją, tačiau tai buvo seniai. Kai kūrėme dainai tekstą, viduje sukirbėjo – tai apie mane!

– Su daina "I Gotta Do" dalyvavote nacionalinėje "Eurovizijos" atrankoje. Teigiate, kad ši daina yra himnas drąsai. Ar dažnai gyvenime tenka drąsinti save?

– Taip, tai mano kasdienybė. Man nuolat tenka priimti netradicinius sprendimus, drąsinti save, eiti tolyn.

– Deja, į kitą etapą nepatekote. Jei turėsite tinkamą dainą, ar kitais metais bandysite sėkmę atrankoje?

– Dalyvaudamas "X faktoriuje" niekada nežiūrėdavau savo pasirodymų įrašų. Tačiau pasirodymas Eurovizijos atrankoje man pačiam išties patiko. Manau, kad tai labai didelis laimėjimas, nes dar nesu scenoje jautęsis taip laisvai. Apie kitus metus kol kas negalvoju. Galbūt todėl, kad atranka man nebuvo prioritetas, nesiekiau būtinai laimėti.

Šaunu, kad paklausėte apie tinkamą dainą, nes būtent kūrinys yra svarbiausias. Šių metų atrankoje labai pasitikėjau daina ir komandos darbu. Tad jei sukursiu arba kas nors man pasiūlys kūrinį, kuriuo tikėsiu ir jį mylėsiu šimtu procentų, atrankoje tikrai dalyvausiu ir kitais metais.

– Ką, be muzikos, dar veikiate?

– Veiklų tikrai netrūksta. Šiuo metu kartu su drauge aktore filmuojame projektus "YouTube" kanalui. Mano gyvenime pilna ir kitų kūrybinių veiklų, susijusių ne tik su muzika, bet ir daile, rašymu, montavimu. Užimtumu nesiskundžiu, bet mano prioritetas – muzika. Taip pat dirbu su kava – tai savęs išlaikymo darbas, bet gana malonus.

– Kokius planus kuriate ateičiai? Kas šiuo metu sukasi jūsų galvoje?

– Šiandien ėjau pasivaikščioti prie upės, o galvoje kaip tik sukosi idėjos naujai dainai. Pradėjau dėlioti tekstą, tačiau dar nieko neužrašiau. Išties, esu kupinas įvairių idėjų ir planų. Norėčiau netolimoje ateityje išleisti savo albumą, taip pat sukurti video klipą eurovizinei dainai. Manau, kai praeis šiek tiek laiko ir ji nebebus eurovizinė, klausytojai į ją pažvelgs dar kitomis akimis.