Venesuelos niūri drama „Iš toli“ (Desde Alla), pasakojanti istoriją apie slopinamą gėjų meilę, per šeštadienį vyksią ceremoniją, kurioje išsiskyrė Lotynų Amerikos kūrėjų darbai, laimėjo pagrindinį Venecijos filmų festivalio apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

72-ojo tarptautinio kino festivalio geriausio filmo apdovanojimą Lorenzo Vigaso (Lorenso Vigaso) debiutinei juostai nusprendė skirti žiuri, kuriai pirmininkavo meksikiečių režisierius Alfonso Cuarono (Alfonsas Kuaronas).

Filmo „Iš toli“ siužetas sukasi apie Karakaso gyventoją Armandą, suvaidintą aktoriaus Alfredo Castro (Alfredo Kastro), klestintį vidutinio amžiaus vyrą, kurį seksualiai traukia jauni vyrai, bet kuris pasitenkina tuo, kad jie už pinigus išsirengia jo namuose.

Reikalai ima keistis, kai jis susitinka Elderį, Luiso Silvos suvaidintą paauglį iš kur kas šiurkštesnės ir smurtingesnės gatvės aplinkos, ir kai netikėtai tarp jų užsimezgus artimesniems santykiams ima atsiskleisti tamsios Armando praeities paslaptys.

„Tai kiek netikėta, bet žinau, kad jis bus gerai sutiktas šalyje, kurioje pastaruoju metu turime problemų“, pareiškė L.Vigasas, atsiimdamas apdovanojimą.

Savo apdovanojimą jis dedikavo tėvynei, kuri patiria politinius ir ekonominius neramumus, ir pridūrė, kad filmai gali padėti Lotynų Amerikai „pasimokyti iš praeities klaidų“.

„Mes turime problemų, bet esame labai pozityvūs, - sakė jis. - Esame nuostabi tauta.“

„Nestačiau filmo, kad jis patiktų visiems, - pažymėjo Venesuelos kūrėjas. - Stačiau jį tam, kad žmonės kalbėtų apie daugelį problemų, kurių turime Venesueloje, - socialinių, ekonominių ir politinių problemų, kurių yra ir kitose Lotynų Amerikos šalyse.“

„Sidabrinis liūtas“, skiriamas geriausiam režisieriui, atiteko kūrėjui iš Argentinos Pablo Trapero (Pablui Traperui) už „Klaną“ (El Clan), tikrais įvykiais pagrįstą kriminalinę juostą, pasakojančią apie devintame dešimtmetyje Buenos Airėse veikusią pagrobėjų šeimą, kuri susilaukė didelio pasisekimo savo tėvynėje.

Didysis žiuri prizas atiteko amerikiečių Charlie Kaufmano (Čarlio Kaufmano) ir Duke'o Johnsono (Djuko Džonsono) išradingam animaciniam lėlių filmui suaugusiems „Anomalisa“, kuriame esama ir lėlių atliekamo sekso scenų.

„Kai prieš trejus metus sumanėme pastatyti šį filmą, mes nelabai įsivaizdavome, kad jis kada nors išvys dienos šviesą, tad puiku, kad jis taip atėjo į pasaulį“, - sakė D.Johnsonas.

Italų atlikėja Valeria Golina (Valeria Golina) laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį juostoje „Už jūsų meilę“ (Per amor vostro), Neapolyje besirutuliojančioje eksperimentinėje šeimos dramoje apie moterį, ištekėjusią už negailestingo paskolų vertelgos, kurią pastatė Giuseppe Gaudino (Džuzepė Gaudinas). Tą patį prizą ji jau buvo laimėjusi 1986 metais už „Meilės pasakojimą“ (Storia d'amore).

Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnė prancūzų atlikėjas Fabrice'as Luchini (Fabrisas Lukini) už sukurtą vaidingo teisėjo, kuris siekią atgaivintį romaną teisėjaudamas žmogžudystės byloje, vaidmenį Christiano Vincent'o (Kristiano Vensano) juostoje „L'Hermine“. Ši juosta taip pat buvo apdovanota už geriausią scenarijų.

Marcello Mastroianni (Marčelo Mastrojanio) geriausio debiutanto apdovanojimas atiteko 14 metų aktoriui iš Ganos Abrahamui Attah (Abrahamui Atai) už sukurtą vaiko kario, priversto dalyvauti žiauriame pilietiniame kare, portretą amerikiečių dramoje „Jokios šalies žvėrys“ (Beasts of No Nation), kurią pastatė Cary Fukunaga (Keris Fukunaga).

Turkų režisieriaus Emino Alperio filmas „Pasiutimas“ (Abluka), kažkur Stambule vykstanti sąmoningai slegianti parabolė apie visuomenę, kurią parklupdė terorizmo baimė, laimėjo specialų žiuri prizą.

Seniausias pasaulio filmų festivalis pasibaigė šeštadienį po vienuolikos dienų trukusio maratono, kuriame dalyvavo ir pasaulinės žvaigždės, tokios kaip Jake'as Gyllenhaalas (Džeikas Džilenholas), Kristen Stewart (Kristen Stiuart), Tilda Swinton ir Johnny Deppas (Džonis Depas).

Iš filmų, parodytų festivalyje, galima spręsti ir apie tai, kas galėtų pretenduoti į „Oskarus“, - tai visų pirma J.Deppas, suvaidinęs Bostono gangsterį režisieriaus Scotto Cooperio (Skoto Kuperio) filme „Juodosios mišios“ (Black Mass), ir Eddie Redmayne'as (Edis Redmeinas), kuris persikūnijo į translytę moterį Tomo Hooperio filme „Mergina iš Danijos“ (The Danish Girl).

Filmų kritikai atkreipė dėmesį, kad žiuri vadovavo meksikietis A.Cuaronas, kurio juosta „Gravitacija“ (Gravity) prieš dvejus metus atidarė Venecijos festivalį, ir spėjo, kad jis galėjo paskatinti paremti filmus iš savo regiono.

„Manau, kad Alfonso Cuaronas norėjo atkreipti dėmesį į Lotynų Ameriką, jis buvo nusiteikęs palaikyti šiuos filmus, apie kuriuos kitaip niekas nebūtų išgirdęs“, - sakė apie filmus „The Hollywood Reporter“ rašantis žurnalistas Aristonas Andersonas.

Tačiau spaudos konferencijoje A.Cuaronas atmetė prielaidas, kad jis teikė pirmenybę Lotynų Amerikos filmams, taip pat pridūrė, kad jis nepajėgtų įtikinti kitų aštuonių devynių narių žiuri narių balsuoti taip, kaip jam norėtųsi.

„Neturiu tokios galios“, - pareiškė jis ir pridūrė esantis „labai laimingas“, kad „Auksinis liūtas“ pirmąkart atiteko Lotynų Amerikos filmui.

Venecijos festivalio, kuris atsidarė rugsėjo 2 dieną 65 mln. dolerių kainavusia 3D drama „Everestas“ (Everest), vaizduojančią tikrais įvykiais pagrįstą tragišką kopimą į aukščiausią Himalajų viršukalnę, konkursinėje programoje dėl pagrindinių prizų iš viso varžėsi 21 filmas.