Aukšuomenė a la retro

Retro - tai atgal. Praėjęs šimtmetis. Arba tūkstantmetis. Praėję metai ar net valanda. Kiekviena akimirka. Kas drįs nubrėžti ribą tarp praeities ir dabarties? Nebent žaidimas. Tačiau ir jis šiek tiek įpareigoja. Reikia verstis per galvą, landžioti po spintą ar varstyti parduotuvių duris. Nervintis, kad gali atrodyti kvailai ar prasčiau už kaimyną.

Psichologai nepataria per daug žvalgytis į praeitį. Tačiau dairytis atgal dabar tapo madinga. Netgi tradiciniame mero priėmime, kuris kasmet vyksta per Jūros šventę, klaipėdiečiams Seimo nariams, šventės rėmėjams, konsulams, didžiausių uostamiesčio įmonių vadams ir jų žmonoms buvo pasiūlyta pasidabinti retrotema.

Tradiciniame mero baliuje, kuriame skambėjo a la Šabaniauskas, pūpsojo skrybėlaitės, liejosi punšas. Žaidimui pasiryžę ir retrodetalėmis pasidabinę svečiai laikėsi oriai, tačiau jautėsi ir kiek suvaržyti, įsprausti į šiek tiek karnavališko žaidimo rėmus. Kaip elgtis, apsirengus džinsais, žinome. Vakarinių drabužių koncepcija irgi daugmaž aiški. O retro?

Kai kurie svečiai nepaisė rengėjų užgaidų ir atėjo tiesiog pasipuošę kaip į bet kokį balių. Kiti bandė kažką „išlaužti“. Labiausiai išradingos (kaip visada) buvo moterys. Nertos ar salonuose pirktos skrybėlaitės, gėlės ir šalikėliai, petnešėlės, ilgi „perlų“ karoliai, pirštinaitės ir kitokie retroatributai.

Vyrams retro įsivaizduoti buvo sunkiau. Vieni „išsisuko“ pasidabindami katiliukais, kiti retrodvasią bandė prisišaukti senoviškomis petnešomis ir peteliškėmis. Tačiau daugumai vyrų, pasirodo, retro asocijuojasi su tradiciniu kostiumu ir kaklaraiščiu. Buvo ir tokių, kurie į kartą per metus vykstantį mero priėmimą atėjo po švarku dėvėdami spalvingą „maikę“. Ką gali žinoti, galbūt ji irgi retro...

Vakaro rengėjai retroatmosferą stengėsi sukurti ir tam tikra programa. Skambėjo Šv. Kristoforo orkestro, diriguojamo maestro Donato Katkaus, atliekama muzika, šoko Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistai. Vakaro vedėjai - aktoriai Darius Meškauskas ir Edvardas Brazys - svečiams taip pat bandė įkvėpti nostalgišką praeities dvasią žaismingais juokeliais.

Pagal smetoniško baliaus scenarijų svečiai iš pradžių buvo „vaišinami“ padėkos kalbomis, paskui – privalėjo pasimaitinti dvasiškai ir, be galimybės patogiai pritūpti, ilgokai stebėjo privalomąją meninę programą. Paskutinioji, pati smagiausia dalis, - paragauti gausiai nukrautų, gardžiai kvepiančių stalų turinio – „Taravos Anikės“ restorano virėjų pagamintų prieš 70 metų populiarių patiekalų.

Paminėsime tik keletą skanumynų, kuriais vaišinosi mero priėmime dalyvavę ponai. Trys kepti paršeliai po 12 kg; įdarytas kalakutas ir šeši fazanai; kopūstainiai su lydekos, rūkytų lašinukų, kalakuto kepenėlių ir džiovintų vaisių įdaru; jautienos nugarinė, marinuota raudonėlio, kadagio uogomis, čiobreliais, įdaryta šviežiomis ropėmis su gervuogių, česnakų, deginto medaus ir brendžio padažu; lašiša, įdaryta uotu ir špinatais, gardinta laimo vaisiais; sezanas (šamas); unguriai drebučiuose.

Vakaro svečiams buvo patiekta 80 litrų punšo, pagaminto iš brendžio, šampano, balto vyno, selterio, pjaustytų vaisių ir uogų; 120 litrų „Starkos“, 120 litrų trauktinės „Trejos devynerios“; 120 litrų degtinės; 55 litrai jonažolės užpiltinės krupniko, benediktino; 120 butelių vyno ir 200 litrų „Švyturio“ alaus.

Ar viską į retrobalių susirinkę ponai išgėrė ir suvalgė, istorija nutyli. Žinoma tik tiek, kad kai kas liko ir po kelių dienų vykusio vadinamojo „ubagų baliaus“ dalyviams - Jūros šventės rengėjams ir informacijos skleidėjams, kuriems, tik jau be karnavalinių puošmenų, tradiciškai po šventės padėkojo miesto meras.